Daugybę kartų sulaukiau tokio klausimo iš pradedančių gitaristų. Matyt, tikslus atsakymas kai ką nuramintų, tarsi turistą Džomolungmos papėdėje vertikalių metrų skaičius… 🙂 Atsakyčiau tiksliai, jei būčiau matematikas, nes yra būdų paskaičiuoti.

Pats akordo apibrėžimas nuduoda, kad akorde turi būti mažiausiai 3 garsai (jei neimsim domėn akordų, kuriuos „pasidalina“ ansamblio muzikantai po garsą ar du), įprastas gitaros stygų kiekis neleidžia į jį įtraukti daugiau kaip 6 garsų vienu metu, tai – fizinės ribos.

Teorinės ribos leidžia sudarinėti akordus (nelįskim į užribį) iš 3–7 skirtingų muzikinių garsų, kurie kinta priklausomai nuo akordo rūšies ir aukščio.

Jau baigiau gąsdinti. 😉 Dvi geros naujienos: akompanuojant, sudėtingą akordą dažnai galima vykusiai pakeisti paprastu, be to, gitaristams „1 akordas“ dažnai reiškia tą patį, kaip pianistui „12 akordų“, t. y. jiems 12 kartų lengviau! Todėl, kad „paslankios“ akordų formos gitaroje naudojamos kaip šablonas – tereikia partraukti ranką, nekeičiant pirštuotės, ir gaunam tokios pat rūšies akordą, tik kitu pavadinimu. Pavyzdžiui:

Akordai gitaroje sudaromi gana paprastai, tereikia žinoti jų sudėtį ir pažinti grifą. Pavyzdžiui, do mažorinis trigarsis akordas (kitaip dar vadinamas C) susideda iš trijų garsų kombinacijų – do, mi, sol. Tinka viskas, ką įmanoma nuspausti ranka ir kas gerai skamba, jei akorde teisingi garsai (pavyzdžiui, C akorde negali būti re arba la# garsų).

Žemiau nupiešiau gitaros grifą, kur pažymėjau VISUS do, mi ir sol garsus, kokie tik jame yra. Kiek kombinacijų sugebėsi iš jų sukonstruoti – tiek C akordų (nepaisant nieko, jie visi vadinsis „C“ ir atitinkamai skambės ansamblyje ar dainoje) turėsi.

Likę 11 mažorinių trigarsių akordų atrodo taip pat, tik yra pasislinkę į kitus dalmenis, kaip jau rodžiau aukščiau su minoriniais akordais Am ir Dm.

Kitos akordų rūšys gitaroje konstruojamos tokiu pat principu – iš juos sudarančių garsų. Todėl… mokykis harmoniją ir tik dangus bus tau riba. 😀