Noriu vaizdžiai paaiškinti „kur“ gitaroje yra kokie garsai, kaip juos rasti.

Kiekviena gitaros styga – tarsi pianino klaviatūra, joje visi dalmenys atitinka klavišus, „baltus“ arba „juodus“, ta pačia eilės tvarka kaip klaviatūroje.

Žr. schemoje, kaip plonoji (ji nupiešta grifo dešinėje) styga atitinka pianino klaviatūrą; viskas iš eilės, pradedant iš piešinuko viršaus: mi (baltas), fa (baltas), fa# (juodas), sol (baltas), sol# (juodas), la (baltas), la# (juodas), si (baltas), do (baltas klavišas), etc.

Kitos stygos „organizuotos“ taip pat, tik jos prasideda nuo kitų natų, t. y. nuo kitų menamos klaviatūros vietų. O būtent: 6 styga (storiausia), užgauta laisva, skamba kaip mi, 5 – la, 4 – re, 3 – sol, 2 – si, 1 – mi (kaip jau minėjau, tik ji yra 2 oktavom aukštesnė už laisvą 6 stygą).

Kad būtų patogiau orientuotis piešinuke, pažymėjau visas do natas gitaros grife, kaip atskaitos taškus, taip pat, kairėje romėniškais numeriais (III, V, VII, X ir XII) nurodžiau grifo dalmenų numerius, kaip toli jie yra nuo grifo galo.

Ratukai su užrašu „do“ ir balti kvadratėliai grife atitinka baltus pianino klavišus (t. y. be alteracijos ženklų – # ar b), visi likę – juodus.

Pasinagrinėjus, turėtų paaiškėti, kad kai kurie garsai gitaroje sutampa, t. y. pakeičiami vienas kitu, ir kad viena ranka joje nesunku nuspausti akordą, platesnį nei 2 oktavos.

Vėliau parodysiu kaip gudriai groti gamas „šokinėjant“ nuo stygos ant stygos. Nors tikiu, kad tu mane aplenksi ir sukursi savo sistemą. 🙂