Šiandien internete startuoja klipas, reklamuojantis mane, kaip gitaros mokytoją, ir specialus tinklalapis gitaradelsaves.lt (atskirai ačiū Robertui iš „Luxus Creations“).

Klipo biudžetas – 2 didelės picos su 50 % nuolaida… Visa tai praktiškai įkūnija dvi antikrizines idėjas, nuo vienos iš kurių šią vasarą ir pradėjau savo tinklaraštį. T. y. nuo pasiūlymo keistis vertingomis (n. s., kainuojančioms daug pinigų) paslaugomis, dalyvauti savotiškuose barteriniuose mainuose, kuriems įvykus, gautųsi atvirkščiai negu anekdote apie du žmones, susilažinusius suvalgyti po gabaliuką š… 😀

Tikslindamas apie kokią vertę kalbam, pridursiu, jog klipą filmavo profesionalai, su profesionalia technika (kamera ant bėgių, specialus apšvietimas, radijo mikrofonai, etc.), filmuojama buvo erdviame ir gražiai įrengtame UAB „Airista“ biure, atvyko 12 kviestinių aktorių. Dirbom visą šeštadienį, nuo ryto iki vakaro (kas, n. s., reiškia viršvalandžius). Norėdami įsivaizduoti nominalią projekto vertę, dar pridėkit atitinkamus mokesčius. O dabar grįžkit prie eilutės apie 2 dideles picas. 😉

Be abejo, už visa tai atsimokėjau toli gražu ne vien gitaros pamokomis, bet vis tiek – tuo, ką moku ir galiu, be pinigų ar daiktų. Detalizuoti neverta. Pridursiu tik, kad niekam nieko į priekį nežadėjau, nėra jokių „įsiskolinimų“. Išskyrus… moralinius – nuoširdaus dėkingumo jausmą! Apie tai ir yra antroji, iš aukščiau paminėtų, antikrizinė idėja: „žmogus žmogui žmogus“. Manau, – itin svarbi, verta apmąstymo.

Po to, kai susilauki tokio nuoširdaus dėmesio iš tiek daug, regis, niekuo dėtų žmonių, net šauna paika mintis, kad gal ir visai įdomi patirtis ta krizė… Va kiek gero per ją išlenda į paviršių… Kalbu apie tai, norėdamas pabrėžti, kad nė patys gudriausi mainai dar nėra viskas, kad reikia dar šio bei to iki pilnos laimės.

Ką, išskyrus patį klipą, dar pridurti?

Be abejo: AČIŪ! AČIŪ! AČIŪ!

[youtube=