Vienas didžiausių iššūkių dar nelabai patyrusiam gitaristui – grife rasti reikiamas natas. Tai būtinas dalykas, norint suvaldyti grojimą akordais. Reikia gi ne tik mokėti pastatyti akordo šabloną, bet ir pastatyti jį tinkamoje vietoje.

Iš pradžių gana įsiminti 5 laisvų stygų natas: mi (6 styga, t. y. storoji), la, re, sol, si ir dar viena mi (1 styga). Priminsiu, kad jų raidinis žymėjimas yra E, A, D, G, B, E; likę dvi natos do – C, fa – F.

O toliau – kaip lobių ieškant su žemėlapiu: 10 žingsnių į Šiaurę, 4 į Pietryčius. 🙂 Paaiškinsiu nesudėtingą sistemą, kaip „atmatuoti“ natas tokiu pačiu pavadinimu.

Tam reikės įsidėmėti kaip gitaroje atrodo PRIMA (identiško aukščio garsas, tik spaudžiamas kitoje vietoje) ir OKTAVA (taip pat besivadinantis, tik per 12 pustonių – arba oktavą – nuo „originalo“ nutolęs garsas; psichologiškai suvokiamas irgi kaip „tas pats“ garsas).

Kaip pažymėjau piešinuko apačioje, yra keli primų ir oktavų pirštuočių variantai. Jie visi logiški ir reikalingi.

Prima (tas pat garsas) randama ant gretimų stygų, nuo išeities taško nutolstant per 5 arba 4 dalmenis (kaip minėjau ankstesniuose įrašuose, 2 ir 3 stygų derinimas ½ tono skiriasi nuo visų likusių, todėl ant to „tarpo“ patekusių intervalų pirštuotė išsikreipia per 1 dalmenį).

Oktavą galima rasti:

• ant tos pačios stygos, nutolus per 12 dalmenų;
• ant gretimos stygos (paveiksliuke neparodžiau, nes tai sunkiai matomas atstumas, todėl jo „įsikalti“ nebūtina) – per 7 dalmenis, tolstant priešinga nei prima kryptimi;
• vieną stygą praleidus (iš viso apimant 3 stygas)
• dvi stygas praleidus (apimant 4 stygas)

Gerai įsižiūrėjus į piešinuką, viskas turėtų aiškiai matytis.

Kairiajame grife pažymėjau visas įmanomas mi natas (iki 15 dalmens, – juk nuo 12-to viskas kartojasi, kaip nuo laisvų stygų, t. y. nuo nulinio dalmens), kurias sujungiau visomis įmanomomis primų ir oktavų jungtimis. Jas reikia įsiminti ir mokėti atpažinti bei pastatyti. Jei piešinuke pažymėčiau ne mi, o fa natas, visi taškai ir spalvotos jungtys piešinuke tiesiog pasislinktų per 1 dalmenį, nepakitus jų tarpusavio išsidėstymui. Taigi, žinant vieną natą ir mokant nuo jos atskaičiuoti („pamatyti“) primos ir oktavos intervalus, turime jau labai daug pažįstamų vietų grife!

Antrajame iš kairės grife pažymėjau tas pačias mi natas, tik jas sujungiau ne visas, o parodžiau visų tipų jungtis po vieną, kad aiškiai matytųsi kokios būna.

Antrajame iš dešinės grife matyti, kad la natos viena nuo kitos nutolę tiek pat ir tomis pačiomis kryptimis, kaip ir mi natos. Tai lyg vienas ant kito sudėti vienodi trafaretai… Kai kur matomi 1 dalmens skirtumai atsiranda tik tose vietos, kur intervalai „užlipo“ ar „nulipo“ nuo 2 ir 3 stygų tarpo. Į jį reikia tiesiog atsižvelgti, priprasti, nes pirštuotės pokyčiai ten visada ir viskam vienodi.

Dešiniajame grife pažymėjau visas mi, la, re, sol ir si natas. Jis gerokai užsipildė, tiesa? 🙂

Manau, kad gerai išmokus rasti primas ir oktavas nuo VIENO garso, bei įsiminus laisvų stygų natų pavadinimus, bus nesunku aptikti do (kurio čia nenupiešiau), fa ar la b? Juk tai šalia si, mi, la (arba sol). 😉