Seniai kirbėjo mintis padaryt atvirkščiai, nei iki šiol darė DJ‘ai – prie elektroninio (svetimo) pagrindo „priklijuot“ gyvą gitarą taip, kad taptų ne visai aišku, kaip gi gabalas skambėjo be jos.

Ir nemaniau, kad bus lengva, bet tai, tolstant nuo acid jazz‘o ir lounge, – išties kantrybės ir sėkmės reikalaujanti užduotis… Ypač, jei nori išlaikyti klausytojo dėmesį ilgiau kaip minutę.

Be ilgų atpasakojimų: vieną po kito publikuosiu čia tris, mano manymu, geriausiai pavykusius bandymus (iš keliasdešimties). Ateity gal dar grįšiu prie panašaus užsiėmimo, tik nebe drum‘n‘bass stilistikoje.