Neseniai FB mačiau diskusiją, išprovokuotą tokio itin gabaus vaikio Andreas Varady. Buvo išreikšta mintis apie jaunuosius talentus, kad dauguma jų užaugę taip nebeišsiskiria iš kitų. Kas tingit skaityt nuorodą, pacituosiu ją: „I’d say only 1 in a 100 becomes a true artist.“ (Yuli Turovsky, I Musici of Montreal dirigentas)
Laimei, galiu pateikt laimingą gitaristo-vunderkindo pavyzdį – tai Biréli Lagrène.
Žemiau – Andreas Varady (12 metų) ir Biréli Lagrène (13 ir 38 metų) vaizdo įrašai.
Dar vienas nuostabus gitaristas muzikos pasauliui tikrai nepakenktų, todėl linkiu Andreas’ui sėkmės! 🙂
Visaip buna,manyciau:)Nuo saves prideciau i ta issiskirianciu skaiciu – vokieciu smuikininke Anne-Sophie Mutter.Vunderkindai tuo ir yra isskirtiniai,kad -vaikai,o kai jie isauga,isauga ir kiti,gal ne tokie talentingi,bet labai darbstus;)
Jei būtų kitaip, visi likusieji prarastų bet kokią viltį… 🙂
tai niekas ir neabejoja;)tik reiketu nuo diskusijos pradzios sugrizti,kodel vunderkindai uzauge niekuom neissiskiria?:)vieni savo talenta toliau augina,kiti (netalentai)juodu darbu..o kai metuku virs 20-imt(tarkime)kartais zaidzia tik vunderkindo bonusai,kuriuos su laiku visi pamirsta…ir toliau kiti dalykai zaidzia:PR,geri agentai ir t.t ir pan:)
Spėju (nesigilinęs), kad turtingi paveldėtojai retai kada moka ypač gerai daryt biznį. O muzika, kaip žinia, – procesas. 🙂
Žiūrint iš raidos psichologijos pusės, vaikui labai apmaudu, kai “baigiasi nemokamas benzinas” (technika priartėja prie natūralių ir kultūriškai sąlygotų ribų) ir varžovai ima nenumaldomai jį vytis…
Žiūrint iš muzikinės pusės, tai gerą atlikėją nuo gabaus vaiko skiria interpretacijos lygis. Va čia prasideda muzikologija, pasireiškia asmenybė. Išskirtinė technika tokiam lygyje – jau savaime suprantamas dalykas.