Neseniai sulaukiau Ernesto klausimo apie tai, kaip rasti ta pačia raide besivadinančius akordus skirtingose pozicijose ir kaip (čia apie tą patį) juos priartinti prie solo grojimo vietos. Taigi, truputį pasikartosiu, temą supaprastinęs ir sukonkretinęs iki instrukcijos.

Kiekvienas akordas turi savo centrinį garsą, kurį diagramose apibrėžiu apskritimu. To garso pavadinimas atitinka akordo raidę (jei dar neprisimeni – reikėtų: C, D, E, F, G, A, B (atitinka H iš klasikinės teorijos) yra do, re, mi, fa, sol, la, si), o kitų garsų vieta jo atžvilgiu lemia akordo rūšį. Taigi, jei akordo centras yra fa# nata, tai akordas vadinsis F#, F#m arba dar kitaip su F# raide. Taip kad teks išmokti susirasti ir natas gitaroje, be natų nėra kitų orientyrų. Apie tai esu parašęs du išsamius straipsnius: eins, zwei. 🙂

Žemiau pateikiu akordų C ir Cm – mažorinio ir minorinio trigarsių – šablonus visame grife. Įsižiūrėjus turėtų būti nesunku atpažinti ten jau matytas paslankias (barre irgi) akordų formas, tik atsidūrusias akiai neįprastose vietose, pvz. Gm vietoj III dalmens „nuvažiavo“ į VIII… 😉

Tos akordų diagramos – lyg tapetų raštai, kuriuos galima patraukti, „persukti“, bet piešinys išliks nepakitęs, kadangi pasikartoja kas 12 dalmenų (iki begalybės). Išilgai grifo patraukus jį taip, kad centrinis akordo garsas atsidurtų norimoje vietoje (pvz., ne do – C, o la – A) visi taškai atsidurs ten, kur jų kombinacijos reiškia norimą akordą.

Akordų pirštuotes aptarinėsim ateityje, o kol kas prisimink ką jau žinai, pagooglink, eksperimentuok – visi taškai diagramose yra teisingi, tik ne visos jų kombinacijos vienodai patogios ir skambios.