Alternatyvūs gitaros derinimai turi savo specifiką ir leidžia siekti įvairių tikslų: gauti patogų laisvą bosą lengviems akordams, prisitaikyti prie vokalisto balso, suteikti stygoms kitokių (tembrinių, įtempimo) savybių, efektyviau naudoti slide, galų gale – pajudinti smegenis, kad kerpės neaugtų. 🙂
Aptarkim kelis populiariausius ir aiškiai motyvuotus variantus.
Visi žinom standartinį derinimą: E A D G B E. Jis beveik visai tolygus (2½ t tarp kiekvienos poros stygų, išskyrus G-B). Toks derinimas leidžia keturiais pirštais nuspausti šešių garsų akordus ir dar po jais turėti daugmaž tolygiai išdėstytas gamas/dermes. Gyvuoja šimtus metų, universalus, plačiausiai naudojamas.
Praktiškai toks pat, tik ½ tono žemesnis, yra „amerikietiškas“ Eb Ab Db Gb Bb Eb derinimas. Sakoma, kad jį labiau mėgsta dainininkai, nes akordai, turintys laisvų stygų, jiems patogesni apdainuoti. Kita vertus, toks, laisvesnis, derinimas tinka, jei gitaristas nori naudoti storesnes stygas ir jas dažnai tampyti a la Jimi Hendrix`as.
Labai artimas standartiniam derinimui, tik su kitokia šešta styga yra drop D derinimas: D A D G B A. Jis tinka daug kam: duoda kitokį bosą įprastiems akordams su laisvomis stygomis (D, G/D, Em/D ir pan.), taip pat yra mėgstamas (anaiptol ne visų) roko riff`us grojančių gitaristų.
Tiek standartinis, tiek drop derinimai gali būti sėkmingai naudojami itin sunkiems metalo riff`ams groti. Tereikia stygas tolygiai atlaisvinti. Pavyzdžiui drop B stygos yra: B F♯ B E G♯ C♯. Pirmos penkios stygos atitinka standartinį derinimą, tik yra 1½ tono žemiau, o stotoji styga – 2½ tono žemiau.
Bliuzo, ypač su slide, ir airiškos tradicinės gitaros mėgėjams patinka open tipo derinimai. Tuomet laisvos stygos skamba kaip mažorinis trigarsis.
Open D: D A D F♯ A D
Open G: D G D G B D
O standartinis derinimas nėra E A D G B E (ne E A D G B A, kaip tekste :)?
Ačiū, pataisyta. 🙂 Kaip sakoma, “ir senei kartais nepasiseka”…