Kai kam galbūt atrodo jog metronomas – tai senovinis kankinimo įrankis (baisi tiksinti švytuoklė muzikos mokykloje), bet iš tiesų – labai naudingas dalykas.

Mokydamasis groti žmogus kreipia dėmesį į daug muzikos aspektų: garso aukštį, stiprumą, natų jungimo ypatybes, frazių dinamiką, judesių motoriką, tempą ir t. t.

Be atskaitos taškų, tempas yra gana sunkiai suvokiamas ir dėl to retai būna pakankamai tolygus ir reikiamos vertės, ypač, jei žmogaus smegenys kaista nuo motorinės apkrovos. Tuomet mes patiriame laiko suvokimo netolygumus. Metronomas padeda sekti laiko tėkmę.

Kovodami su greitomis frazėmis, turime apšilti, kol pasieksime maksimalų sau prieinamą greitį. Metronomas leidžia ne tik pradėti tinkamu tempu (tuo pačiu, kuris buvo patogus vakar), bet ir įvertinti savo pažangą ilgesnio laikotarpio bėgyje.

Be to, kartą pripratę įsiklausyti ne vien į savo skleidžiamus garsus, tampame žymiai geresniais ansamblio muzikantais.

Tempo matuoklė (tempas matuojamas BPM – beats per minute, t. y. dūžiais per minutę) leidžia be vargo gana tiksliai nustatyti norimo kūrinio ar frazės tempą. Tai praverčia kūryboje, nes ir geriausia muzikinė idėja gali išgaruoti arba staiga prarasti žavesį, paleidus bent 10 proc. netikslų metronomą ar ritmą.

Beje, metronomams ir specialūs kūriniai rašomi… 🙂