Sulaukiau prašymo surankioti šios dainos ritmiką. Manau, tai gera proga iliustruoti dešinės rankos judėjimo logiką, kad taktas dalinamas į smulkias lygias dalis, nelyginės iš kurių juda tik žemyn, o lyginės – tik aukštyn. Praleistos (ar sujungtos) dalys irgi skaitosi, tik tuomet ranka juda neužkabindama stygos, tiesiog pralekia pro šalį, lyg švytuoklė.
Štai dainos akordai originalioje tonacijoje, jie kartojasi ir posme, ir priedainyje: F | C | Dm | Bb C : ||
Žemiau pateikiu stilistiškai adekvatų (galima varijuoti ir savaip) ritminį piešinį su pastabomis kaip jį groti dešine ranka.
O čia – pratimai (po vieną kiekviename takte), leidžiantys gerai perprasti dainos ritmą, suvokti kaip jis padarytas.
Neliūdinkit tėvelių! 😉
P.S. Kadangi visoms dainoms ritmikos nenupaišysiu, semkis, mėgink iš esmės įvaldyti tai, ką čia rodau.
O kaip dėl bosinių natų grojant kitus akordus? Pirštuotė kaip suprantu nežymiai kinta. Tarkim grojant C akordą, bosinės natos atitinkamai būtų C ir G. Ar teisingai galvoju?
Ir šiaip įdomu, ar muzikinės harmonijos atžvilgiu kaip bosinę natą toj vietoj reikia groti būtinai C kaip tinkamiausią variantą, ar vis dėlto galima laviruoti tarp kelių variantų? (čia nėra klausimas į skaitytojų klausimų rubriką, užteks lakoniško taip arba ne) 🙂
Tokiais atvejais, visada geriausia pasikliaut klausa ir individualiu skoniu. Bosas gali ir apskritai stovėt vietoj, bet country muzikoje, maršuose, 80’ųjų baladėse (panašios situacijos) jis juda būtent iš 1 akordo laipsnio (C – do, D – re, etc.) į 5 (C – sol, D – la, etc.). Pirštuotes reikia atitinkamai pritaikyt, bet nebūtina to 1-5-1-5 laikytis baisiai griežtai; tinkamas pavyzdys – G akordas su laisvomis stygomis, kur apačioje yra 1 (sol) ir 3 (si) laipsniai, kurie bosuojant skambės padoriai.
Aišku. Einu bosuot.