Melodijos atkarpos ir akordai gali būti įvairaus tankio ir vien dėl to kurti labai nevienodą įspūdį, net tame pačiame kontekste.

Tankiausias muzikinis „rėtis“ yra chromatinė gama, sudaryta tik iš pačių mažiausių intervalų tradicinėje vakarietiškoje muzikoje – pustonių. Ji didelėmis ištraukomis girdima Steve Vai „For The Love Of God“ solo (čia – maždaug nuo 4:30 min.), Georges Bizet „Habaneroje“, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydyje“. Daugiau informacijos apie chromatinės gamos pirštuotes galima pamatyti mano filmuke.

Harmoniniai (grojami kartu, o ne paeiliui) chromatinės gamos atitikmenys skamba specifiškai, netgi šaižiai. Tokie dariniai vadinami klasteriais (clusters). Jie nepatogūs groti gitara, bet yra ir visai pakenčiamų kombinacijų, jei naudoti laisvas stygas ir garsus iš skirtingų oktavų. Žemiau pateikiu C#, D, D# ir E natų diagramą, su galimais pirštų numeriais (1 yra smilius, 4 – mažylis). Be apšilimo nepatariu groti boso 2 pirštu, netraumuoti rankų.

Rečiau išdėstytas muzikines struktūras aptarsime netrukus.