3D muzika. Mažiau darbo rankoms, daugiau – ausims

Antras pagal dažnumą mano girdimas klausimas (po „o kaip čia braukti?“) yra „kada keisti akordą?“. T. y., jau turėdamas tam tikrų motorinių įgūdžių, žmogus negirdi kaip progresuoja kūrinio forma ir todėl negali jos sekti ir atkartoti pasikliaudamas savo juslėmis. Be abejo, tai atima didelę dalį džiaugsmo, kurią galėtų suteikti muzikavimas. Ką daryti? Receptas paprastas, nors ir suveiks ne per dieną: siūlau kūrinio akordus pakeisti tik bosinėmis natomis (jei akordas Dm – bosinė nata yra re (dar žinoma kaip tiesiog D). Kad tai būtų įmanoma, pirmiausia reikia išmokti reikiamas natas rasti, arba tiesiog įsiminti spaudimo vietas. […]

Metalinis struktūralizmas

Gerb. Rokiškis savo tinklaraštyje žada, kad mokantis groti gitara pagerės IQ testo rezultatai. Gal per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, kuris turbūt tą IQ gadina?.. 😀 Pasakysiu kitą dalyką: muzikai kurti ir aranžuoti reikia vaizduotės. Bet ne tos, lakiosios, o inžinerinės. Kitaip tariant, – kiaurai išmanyti ir jausti standartus, kaip turi teisingai ir kietai būti. Nekalbu apie grožį ir išbaigtumą, kalbu apie atpažįstamų (ir nusakomų kaip stilius, maniera) dalykų konstravimą iš kelių sudedamųjų dalių. Išeina, kad kita Rokiškio mintis apie metalo muzikos nestandartiškumą logiškai paneigiama: metalas JAU turi labai aiškius standartus. Dabar atlikim kitokį testą: […]