„Nereikia, aš pats!“

Neseniai mano blog‘o kaimynas, garsėjantis taip pat ir aukšta muzikine kompetencija, Rokiškis parašė straipsnį apie alternatyvią muziką ikiperestroikinėje Lietuvoje. Rekomenduoju paskaityti. Viename iš komentarų jis prisipažįsta esąs kamuojamas nostalgijos, ypač tada, kai mąsto apie tai, ką muzikos industrija dabar daro su muzika. Ta tema (ką gi būtent daro industrija) aš irgi noriu išsakyti vieną hipotezę. Manau, kad dauguma per pastaruosius 10–15 metų susikūrusių muzikos grupių, laikančių save alternatyviomis, susikūrusiomis ne komerciniu pagrindu, nėra išties savitos ir turinčios aiškią pasaulėjautą – tai esminė problema, kurią muzikos industrija nuosekliai gilina. Ji madą (=naudą sau) perrengia vertybiniu drabužiu. Ir […]