Mano mokiniams kartais kyla klausimas: kas „atsitiks“ su kūriniu, pakeitus jo tonaciją; ar kūrinys liks „tas pats“, jei jį grosim visai kitomis – tik proporcingai viena nuo kitos nutolusiomis – natomis? Štai konkretus pavyzdys – Georgo Frydricho Hendelio arija „Ombra mai fu“. Ji parašyta tais laikais populiariam castrato balsui (dabar – kontratenoras), todėl nekeista, kad ariją mėgsta tiek dainininkai, tiek dainininkės. Ir tai ne išimtis, bet – mano ausims – abi šios versijos skamba itin adekvačiai. Kadangi atlikėjų balso registrai skiriasi ne oktava, kūrinį jiems teko transponuoti, t. y. „patraukti“ arčiau savo patogumo zonos. Cecilia […]