Neretai sulaukiu klausimo apie gamą. Čia jos kilmės ir rūšių įvairovės nenagrinėsiu, o verčiau pasistengsiu būti naudingas pradedantiems muzikantams ir paaiškinsiu faktinę gamos (gamų) sudėtį.

Pridėsiu tik, kad gama – tai melodijos „vaga“. Dauguma Pasaulio melodijų remiasi kažkurios vienos gamos garsais (7 ar mažiau garsų) ir nuo jų nenuklysta.

Už pagrindą imkim do mažorinę – dar vadinamą C-Dur – gamą, – septynių garsų virtinę, kurią visi žinom: do, re, mi, fa, sol, la, si (toliau kartojasi nuo do, ta pačia tvarka).

Žvilgtelėję į pianino klaviatūrą, pamatysime, kad aukščiau išvardyti garsai atitinka visus baltus klavišus. Kai kuriuos iš jų skiria penki (vienos oktavos ribose – nuo do iki si) juodi klavišai, tačiau NE VISUS. Juodų klavišų nėra tarp mi ir fa garsų, taip pat – tarp si ir do.

Nuo J.S.Bach‘o laikų, tarp visų pianino klavišų garso aukščio skirtumai yra suvienodinti. T. y. nuo do iki do# yra lygiai toks pat atstumas (gali įsivaizduoti tai kaip 0,5, ½ arba pusę centimetro) kaip tarp do# ir re, taip pat – visų kitų greta vienas kito esančių klavišų.

Pasižiūrėję atidžiau, pamatysime, kad C-Dur gamoje tarp (do, re, mi, fa, sol, la, si) garsų yra ½ arba 1 (½ + ½) tono atstumai, t. y. klavišai yra greta (=½ t) arba juos skiria vienas juodas klavišas (=1 t). Tų atstumų išsidėstymo eilės tvarka, nuo to KUR gamoje yra tonai ir pustoniai, ir lemia gamos rūšį.

Mažorinėje gamoje pirmąjį ir antrąjį jos garsus skiria 1 t (pvz., do ir re – tarp kurių dar yra juodas do# klavišas; mi ir fa# – tarp kurių dar yra baltas fa klavišas; sol ir la; si ir do#, etc.), 2-ąjį ir 3-ąjį garsus skiria 1 t, 3 ir 4 – ½ t, 4 ir 5 – 1 t, 5 ir 6 – 1 t, 6 ir 7 – 1 t, 7 ir 8 (sutampa su 1) – ½ t.

Pakartokim:

Mažorinės gamos garsus paeiliui skiria 1, 1, ½, 1, 1, 1, ½ t (toliau ciklas kartojasi)

Minorinės gamos garsus paeiliui skiria 1, ½ , 1, 1, ½ , 1, 1 t.

Aiškumo dėlei, žemiau pateiksiu kelis mažorinių ir kelis minorinių gamų pavyzdžius lentelėse, kur iš baltus ir juodus klavišus atitinkančių garsų paryškinsiu tik tuos, kurie priklauso nurodytoms gamoms, taip pat, paryškintų garsų stulpelių viršuje pažymėsiu ir jų eilės numerį gamoje (pati gama surašyta eilute). Tikiu, kad kantrieji viską greitai perpras. Ypač, pamėginę gamas „suskaičiuoti“ ant popieriaus arba pianino klaviatūroje.

P.S. Pabaigai, du klastingi klausimai: kiek tonų apima 1 oktava (gama) ir kiek mažorinių gamų yra apskritai (nedubliuojant pavadinimų)? 🙂

Mažorinių gamų pavyzdžiai (eilutėse vienas po kito sužymėti visi 12 juodus ir baltus pianino klavišus atitinkantys garsai; tie, kur su ženkliukais – # arba b – atitinka JUODUS* klavišus)

C-Dur (prasideda nuo do garso), F-dur (prasideda nuo fa), A-dur (nuo la), D-dur (nuo re)

Minorinių gamų pavyzdžiai

c-moll (prasideda nuo do garso), f-moll (prasideda nuo fa), a-moll (nuo la), d-moll (nuo re)

*Juodus klavišus atitinkantys garsai gali vadintis dvejopai – su # (diez) ženkliuku ir su b (bemol), nors faktiškai tai yra vienas klavišas. Pvz., į dešinę nuo fa esantį juodą klavišą galima vadinti fa# (diez), bet kadangi jis yra gretimas į kairę nuo sol, tai jį galima vadinti ir sol b (bemol). Juodo klavišo pavadinimas priklauso tik nuo to, kurio „balto kaimyno“ vardu jį vadinsime – esančio iš kairės (tada prie jo vardo prisidės #) ar iš dešinės (prisidės b ženkliukas). Tokia tvarka padeda išvengti painiavos sudėtingesnėje muzikos teorijoje.