Tercijos – intervalai, kuriuos įprasta groti ant 2 stygų, išgaunant 2 garsus vienu metu. Kaip minėjau, jie yra pagrindinės daugumos akordų sudedamosios dalys. Be to, tercijomis, tarsi mažyčiais akordais, galima harmonizuoti melodijas, t. y. groti jas dviem balsais, tarsi su pritarimu (backing vokalu).

Priminsiu, kad ant vienos stygos tercijos grojamos spaudimo taškus vieną nuo kito atitolinus per tiek dalmenų, kiek tercija apima pustonių. T. y. mažąją terciją (1 ½ tono = ½ + ½ + ½) sudaro 3 pustoniai, todėl ant vienos stygos ją galima groti nuo bet kur, aukštyn arba žemyn, pridedant 3 dalmenis. Pvz.: ant 1 ir 4 dalmenų, ant 7 ir 4, 9 ir 12, etc. Didžiosios tercijos (2 tonai = ½ + ½ + ½ + ½) garsus ant vienos stygos skiria 4 dalmenys. Pvz.: 1 ir 5, 7 ir 3, 9 ir 13, etc.

O štai taip tercijos atrodo ant dviejų gretimų stygų:

P.S. Kadangi standartinis antros ir trečios stygų derėjimas tarpusavyje skiriasi nuo visų likusių, nesutampa tai, kaip atrodo ant jų patekę intervalai! Tai galioja visoms pirštuotėms, visada. Ateityje nekartosiu – prašau įsidėmėti. 🙂

***

Žemiau parodyta kaip tercijomis galima pagroti harmonizuotą mažorinę gamą (1-2, 3-4, 4-5 ir 5-6 stygoms tinka tokia pati pirštuotė; kitokios reikia tik 2-3 stygoms, dėl priežasties, kurią ką tik minėjau).

Mėlynais taškais pažymėti gamos garsai (tercijose jie visada yra apačioje; pvz., garsas do, bus harmonizuojamas mi arba mi b garsu, ne atvirkščiai), kuriuos šiuo atveju grojame ant vienos stygos, atitolindami vieną nuo kito per toną (2 dalmenis) arba pustonį (1 dalmenį), atsižvelgdami į gamos sudėtį, kurią paaiškinau ankstesniuose įrašuose.

Mažorinių gamų garsai (eilės tvarkos numeris, pradedant nuo gamos pavadinimą atitinkančio garso, vadinamas gamos LAIPSNIU) tercijomis harmonizuojami aukštyn:  I – d.3 (pvz., do-mi), II – m.3 (pvz., re-fa), III – m.3 (pvz., mi-sol – ir t. t.), IV – d.3, V – d.3, VI – m.3, VII – m.3. Tercijų rūšių atitikimą su gamos laipsnių numeriais verta įsiminti ir naudoti kaip prie gamos garso „priklijuojamą“ šabloną.

Minorinės gamos sutampa su mažorinėmis, tik jas pradėti reiktų nuo VI mažorinės gamos laipsnio ir VI baigti. T. y. apie minorą patogiau mąstyti „VI, VII, I, II, III, IV, V, VI“, nei „Im, IIm, IIIm…“ Tada nereikia nieko keisti, išversti ar iš naujo įsiminti. Tiesiog, vietoj „do re mi fa sol la si do“ galvokim: „la si do re mi fa sol la“. 🙂 Ir būsim teisūs.

Minorinės gamos garsai harmonizuojami tokiomis pat tercijų rūšimis kaip parašyta aukščiau.

Greta parodyti du patogūs pirštuočių variantai kaip perstatinėti ranką iš vienos tercijos rūšies į kitą. Pirštų numeriukų spalva atitinka tą, kuria pažymėjau tercijos rūšis.

Laukiu harmonizuotos liaudies dainos „Ant kalno karklai siūbavo“ versijų! 😀

Kita publikacija – apie trigarsių (itin populiarus akordų tipas) sandarą. Be abejo, – iš tercijų, kurias iki tol spėsi gerai išmokti.