Iš pradžių primenu kaip atrodo tercijos, kurias vieną ant kitos sudėję gausime trigarsius akordus.

Grojamos ant 2 gretimų stygų, tiek didžiosios, tiek mažosios tercijos turi tik po 2 pirštuočių variantus (ant 1-2, 3-4, 4-5 ir 5-6 stygų – viena pirštuotė, ant 2-3 stygų – kita). Lyginant su pianino klaviatūra, tai paprasčiau – „trafaretas“ ir tiek (pirštų kombinacija, tarsi špyga, „rock‘n‘roll“, „victory“, „O.K.“ ženklas ir pan.), svarbu tik rasti vietą, kur jį dėti.

Trigarsiai akordai būna keturių rūšių, iš kurių dvi – itin populiarios. Toliau pateiksiu visų jų pavyzdžius ir sudėtį.

Mažorinis trigarsis

Dainų akorduose žymimas didžiąja raide: C, F, A, etc.

Pvz.: do-mi-sol, re-fa#-la, mib-sol-sib, si-re#-fa#. Sudėtis: d.3 + m.3 (kaip žinia, tarp 3 garsų tėra du tarpai, t. y. intervalai, čia – tercijos).

Minorinis trigarsis

Dainų akorduose žymimas didžiąja raide, greta kurios rašoma mažoji „m“ arba brūkšnelis „-“: Am, Dm, Em, etc. Gali būti ir: A-, D-, E-, etc.

Pvz.: do-mib-sol, re-fa-la, mib-solb-sib, si-re-fa#. Sudėtis: m.3 + d.3.

Sumažintas trigarsis

Jei pasitaiko dainų akorduose, tai retai, vienareikšmio žymėjimo neturi – kas kaip išsigalvoja, taip ir žymi: Amb5, A-b5, Adim, A^o, etc. Įprastai sumažintų trigarsių būna keturgarsių akordų sudėtyje.

Pvz.: do-mib-solb, re-fa-lab, mib-solb-sibb (sibb = la), si-re-fa. Sudėtis: m.3 + m.3.

Padidintas trigarsis

Grynam pavidale irgi pasitaiko retai, žymimas irgi įvairiai: A#5, A+, A+5, Aaug, Aaug5, etc.

Pvz.: do-mi-sol#, re-fa#-la#, mib-sol-si, si-re#-fa## (fa## = sol). Sudėtis: d.3 + d.3.

Ateityje daugiau dėmesio skirsiu mažoriniams ir minoriniams trigarsiams, parodysiu kaip galima juos „vartyti“ ir lanksčiai pritaikyti savo muzikiniams poreikiams.

Skanaus! 🙂

P.S. Skrituliu apibrėžtame taške esanti nata lemia akordo pavadinimo raidę (ne rūšį). Jei tame taške do, tai akordas bus C, Cm, Cmb5, C#5 ir pan., jei re – D (bet kokios rūšies). Primenu likusių natų raidinius atitikmenis, pagal jazz harmonijos (amerikietišką) standartą: mi – E, fa – F, sol – G, la – A, si – B. Dėl akordų ir tonacijų pavadinimų neretai kyla kalbinė painiava.