Jei iš trigarsio do-mi-sol išimsime vidurinį garsą, o likusius do ir sol sukeisime vietomis – gausime kvartą. Jei taip padarysime su trigarsiu do-mi b-sol (minoriniu) – gausime lygiai tą patį rezultatą. Išeina, kad kraštiniai trigarsio garsai (čia – do ir sol) necharakterizuoja jo kaip mažorinio ar minorinio.

Primenu, kad akordą sudaro nebūtinai paeiliui einantys garsai ir nebūtinai trys, svarbu tik, kad jie būtų 3 reikiamų „pavadinimų“. Imant iš eilės, jų gali būti begalė: do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol… ir t. t. Garsai seka ta pačia tvarka, vienas po kito, nesusipainiodami. Taigi, tokioje sekoje kvarta yra tarpas, „liekantis“ tarp trigarsių, čia – sol-do. Paryškinu jį: do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do…

Kai trigarsis sumažintas (pvz., do – mi b – sol b), nuo jo „lieka“ padidinta kvarta. Todėl, kad tarp mažesnių trigarsių (tarp do ir sol b tarpas yra mažesnis negu tarp do ir sol) oktavose lieka daugiau „laisvos“ vietos.

Grynoji kvarta (žymima g. 4, angliškai – p.4, perfect fourth) apima 2 ½ tono, padidinta kvarta (pd. 4, angliškai – aug.4 augmented fourth) apima 3 tonus.

Kvartomis, kaip ir tercijomis, galima harmonizuoti gamą, tik harmonizuojamą gamą tuomet reikia groti plonesne iš 2 pasirinktų stygų.

Kvartų nauda ir taikomumas labai dideli, netrukus apie tai papasakosiu. O dabar siūlau gerai susipažinti su šiuo intervalu gitaros grife. Ir pasikartoti abi rūšių tercijas. Kitą kartą labai pravers.