Gerb. Rokiškis savo tinklaraštyje žada, kad mokantis groti gitara pagerės IQ testo rezultatai. Gal per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, kuris turbūt tą IQ gadina?.. 😀
Pasakysiu kitą dalyką: muzikai kurti ir aranžuoti reikia vaizduotės. Bet ne tos, lakiosios, o inžinerinės. Kitaip tariant, – kiaurai išmanyti ir jausti standartus, kaip turi teisingai ir kietai būti. Nekalbu apie grožį ir išbaigtumą, kalbu apie atpažįstamų (ir nusakomų kaip stilius, maniera) dalykų konstravimą iš kelių sudedamųjų dalių.
Išeina, kad kita Rokiškio mintis apie metalo muzikos nestandartiškumą logiškai paneigiama: metalas JAU turi labai aiškius standartus.
Dabar atlikim kitokį testą: išklausę žemiau esančio demo kūrinėlio gitarų ir boso partijas, pamėginkim atskirai įsivaizduoti būgnus ir bosą (jie turi gerai „rištis“ tarpusavyje be gitarų), o paskui – gitaras, bosą ir būgnus kartu. Lengva? Man ne. Dorai nė nemėginęs suvesti įrašo, paprastai 49 sekundžių aranžuotei, sugaišau 6 valandas. Pasiekiau tik, kad stilius tapo atpažįstamas ir ne šlubas. Žinoma, būtų miela gauti 500 valandų prabangioje studijoje su profesionaliais garso inžinieriais, tada gal ir pats užsimanytum nemokamai atsisiųsti mano albumą. 😉
Ponas Dariau, jei tamstai atrodo, kad inžineriniai ar, būkim tikslesni, matematiniai sprendimai nebūna nestandartiški, tai tamsta klystat labai kardinaliai ir labai smarkiai.
Gi tuo tarpu visokioms aranžuotėms tai mano buku nemuzikiniu supratimu, reik gerai mokėt daugint ir dalint, o tiksliau – kartotinių ieškot. Tas aišku yra gryna matematika, dar ir tokia, kur aišku mažiau tų nestandartiškumų, bet juk visvien, didžiausi perlai per nestandartiškumus ir išlenda.
Taip kad aš manau, kad jau tamstą nuginčijau.
Galiausiai išeina: nestandartinis standartų taikymas… 🙂 Siūlau draugiškas lygiąsias.
Tiesiog daug žmogelių pastaruosius kelis dešimtmečius, būdami copycat’ais, įsivaizduoja, kad groja nestandartiškai. T. y. laikosi pozicijos “esu originalus, nes neišmanau konteksto ir technologijos”. Taikiau į jų daržą. 🙂 O už kūrybišką priėjimą prie amato – pagarba visiems siekiantiems ir šlovė pasiekusiems.
A, su tais, kur nieko nemoka, tai čia įprasta – žinių trūkumas pateikiamas už menamą originalumą. Tamsta čia visiškai teisus. Čia visose srityse taip – reikia pirma išmokti teoriją ir metodikas, o jau tada kūrybiškumams atsiveria tikros erdvės.