Kadaise J.S.Bach’as muzikoje šifravo įvairius simbolius, „pritempdamas“ kūrinius iki įvairių parametrų: reikalingo (simbolinio) taktų skaičiaus, netgi savo pavardės akordų sekoje (B A C H). Šiuolaikinį MIDI formatą įprasta matyti ne tik natose, bet ir taip vadinamame Piano Roll – kaip stačiakampių ornamentą. Paprastai toks muzikinis „ornamentas“ atrodo lyg gana chaotiška juostelė, perfokorta. Bet atsirado gabus žmogus (vargu ar toks pirmas ir vienintelis, bet tikrai šaunus), sugebėjęs, tomis sąlygomis, muzikai suteikti dar ir gana padorią grafinę išvaizdą… Štai du labai smagūs filmukai: pats darbo rezultatas ir reportažas, kaip jo buvo siekiama. Geros peržiūros. 🙂
Muzikinis asmenybės testas
Visi žino posakį, kad optimistui stiklinė atrodo puspilnė, o pesimistui – pustuštė. Šį principą galima taikyti ir muzikinėje plotmėje: pasiklausius chaotiško pentatonikos (penkių natų gamos) skambesio pasakyti ar ji mažorinė, ar minorinė. Esmė tame, kad abiejų rūšių pentatonikas gali sudaryti tie patys garsai; centrinis garsas, kurį be konteksto suvokiame kaip atskaitos tašką, pasirenkamas subjektyviai. Ir beveik visada pasirenkami 2 iš 5 galimų garsų. Žemiau esančioje vaizdo nuorodoje pentatoniką „groja“ vėjo varpeliai. Siūlau įrašą prasukti į skirtingas vietas, nes dėl vėjo krypties pokyčių gali keistis ir dominuojančios natos. Tiems kas moka rasti natas gitaroje, arba žino […]
Aidas tolimo griaustinio
Turiu minty, dabartinė „Triumfo arka“ – LRT laida – tik savo pačios aidas beliko… Vietoj naujų balsų ir intrigos – Gerulaitis (iškart spaudžiu Mute), nedarnios dekoracijos ir keisti/brokuoti kamerų filtrai? Vienžo, liūdžiu. Be Jeronimo, įdomus (ir stabiliai geras) tik vienas Aidas. Šaunus tikrai.
Stebuklingas pasakojimas apie „Twin Peaks“ muziką
Pasirodo, Angelo Badalamenti – nuostabus pasakotojas, tikras Pasakų senelis! Apie jo patirtą bendrą kūrybinį katarsį su David‘u Lynch‘u tikrai verta paklausyti. Perspėju jautrius menui ir lengvai pasiduodančius įtaigai. 🙂 P.S. Gal kai kam bus smalsu, jog ponas David`as dar ir vaizduojamaisiais menais užsiima. Čia galima pamatyti. Smagių Velykų!
Tonacijos pakeitimas – legalu :)
Mano mokiniams kartais kyla klausimas: kas „atsitiks“ su kūriniu, pakeitus jo tonaciją; ar kūrinys liks „tas pats“, jei jį grosim visai kitomis – tik proporcingai viena nuo kitos nutolusiomis – natomis? Štai konkretus pavyzdys – Georgo Frydricho Hendelio arija „Ombra mai fu“. Ji parašyta tais laikais populiariam castrato balsui (dabar – kontratenoras), todėl nekeista, kad ariją mėgsta tiek dainininkai, tiek dainininkės. Ir tai ne išimtis, bet – mano ausims – abi šios versijos skamba itin adekvačiai. Kadangi atlikėjų balso registrai skiriasi ne oktava, kūrinį jiems teko transponuoti, t. y. „patraukti“ arčiau savo patogumo zonos. Cecilia […]
The King’s Singers
Va dar įrodymas, kad žmogaus balsas – gražiausias instrumentas. The King’s Singers – „Michelle“ aranžuotė. Pritariu vienam iš YouTube komentatorių, parašiusiam: “This is pure love!” 🙂
Sigutė Stonytė – mūsų operos deivė
Gaila, nerandu geresnių įrašų. Bet pasiklausykim. Atidžiai.
Vertybių poreikis
Pastaruoju metu daugelis iš mūsų prisiminė tokią vertybę kaip patriotizmas ir turėjo progą ypatingai pasididžiuoti savo Tėvyne. Tam buvo akivaizdi priežastis, ji sklandė ore. Gerai paieškoję, rasim dingsčių pratęsti užplūdusį jausmą: pasiklausykim Virgilijaus Noreikos.
Giacomo šen, Giacomo ten :)
Šią informacinę mišrainę įtakojo keli sutapimai. Neseniai tokiam mielam renginuke grojau Francesco Sartori „Time To Say Goodbye“, kuris gerai suskambėjo. Kadaise jį ruošdamas išgirdau kaip – jau mano pristatytas – Jeff Beck groja Giacomo Puccini „Nessun Dorma“ ir truputį nustebau kaip elektrinei gitarai tinka klasikinis vokalinis kūrinys. Savo („Time To Say…“) versiją galbūt pateiksiu vėliau, o žemiau – tai, apie ką kalbėjau. Padorių koncertinių video nėra, todėl paklausykim studijinio įrašo. [youtube= Taip pat šiomis dienomis, pamačiau kas naujo Amerikos televizoriuje. Gana stiprus, dvilypis įspūdis. Ir, vėl gi, susijęs su Puccini. Nekomentuoju, žiūrėk, susidaryk savo nuomonę. […]