Vienas didžiausių iššūkių dar nelabai patyrusiam gitaristui – grife rasti reikiamas natas. Tai būtinas dalykas, norint suvaldyti grojimą akordais. Reikia gi ne tik mokėti pastatyti akordo šabloną, bet ir pastatyti jį tinkamoje vietoje. Iš pradžių gana įsiminti 5 laisvų stygų natas: mi (6 styga, t. y. storoji), la, re, sol, si ir dar viena mi (1 styga). Priminsiu, kad jų raidinis žymėjimas yra E, A, D, G, B, E; likę dvi natos do – C, fa – F. O toliau – kaip lobių ieškant su žemėlapiu: 10 žingsnių į Šiaurę, 4 į Pietryčius. 🙂 Paaiškinsiu […]

Tercijos – intervalai, kuriuos įprasta groti ant 2 stygų, išgaunant 2 garsus vienu metu. Kaip minėjau, jie yra pagrindinės daugumos akordų sudedamosios dalys. Be to, tercijomis, tarsi mažyčiais akordais, galima harmonizuoti melodijas, t. y. groti jas dviem balsais, tarsi su pritarimu (backing vokalu). Priminsiu, kad ant vienos stygos tercijos grojamos spaudimo taškus vieną nuo kito atitolinus per tiek dalmenų, kiek tercija apima pustonių. T. y. mažąją terciją (1 ½ tono = ½ + ½ + ½) sudaro 3 pustoniai, todėl ant vienos stygos ją galima groti nuo bet kur, aukštyn arba žemyn, pridedant 3 dalmenis. […]

Žadėjau papasakoti apie tercijas. Taigi, tercijų intervalai (= atstumai, nuotolis) skiria ne dvi gretimas natas, o vieną tarp jų praleidžiant, kas antrą natą, pvz.: do-mi (praleista re), mi-sol (praleista fa), sol-si (praleista la), si-re (praleista do) ir t. t. Tercijų seka galima pagroti visą gamą, jei natas sukeisim vietomis ir neapsiribosim 1 oktava: do-mi-sol-si-re-fa-la. Nieko netrūksta? 🙂 Bendrais bruožais suvokus kas yra tercija, gali kilti klausimas „o kam jų reikia?“. Visų pirma, labai dažnai melodijose natos seka ne iš eilės, tarp sekundų įterpiamos tercijos ir kiti intervalai. Be to, tercijų pagrindu formuojama didžioji dalis akordų, […]