Tęsiu straipsnelyje „Apie gamą“ pradėtą temą. Paaiškinsiu kaip pianino klaviatūroje rasti reikiamus gamų garsus. Nebūtina mintinai žinoti visas gamų natas su atitinkamais ženklais (pvz., E-Dur: mi, fa#, sol#, la, si, do#, re#, mi), – jas galima ATSKAIČIUOTI nuo pirmojo gamos garso, kuris ir atitinka jos pavadinimą. Tai padaryti mums padės du intervalai – didžioji sekunda ir mažoji sekunda (dar yra padidinta sekunda, bet ji mums veikiausiai dar kurį laiką nebus aktuali). Mažoji sekunda apima ½ tono (žr. kas tai yra straipsnelyje „Apie gamą“), o didžioji sekunda – 1 toną. Jas, tarsi karoliukus, iš eilės veriant […]
Gitaros pamokos. Apie gamą
Neretai sulaukiu klausimo apie gamą. Čia jos kilmės ir rūšių įvairovės nenagrinėsiu, o verčiau pasistengsiu būti naudingas pradedantiems muzikantams ir paaiškinsiu faktinę gamos (gamų) sudėtį. Pridėsiu tik, kad gama – tai melodijos „vaga“. Dauguma Pasaulio melodijų remiasi kažkurios vienos gamos garsais (7 ar mažiau garsų) ir nuo jų nenuklysta. Už pagrindą imkim do mažorinę – dar vadinamą C-Dur – gamą, – septynių garsų virtinę, kurią visi žinom: do, re, mi, fa, sol, la, si (toliau kartojasi nuo do, ta pačia tvarka). Žvilgtelėję į pianino klaviatūrą, pamatysime, kad aukščiau išvardyti garsai atitinka visus baltus klavišus. Kai […]
Gitaros pamokos. Gitaros grifas – tai 6 klaviatūros…
Noriu vaizdžiai paaiškinti „kur“ gitaroje yra kokie garsai, kaip juos rasti. Kiekviena gitaros styga – tarsi pianino klaviatūra, joje visi dalmenys atitinka klavišus, „baltus“ arba „juodus“, ta pačia eilės tvarka kaip klaviatūroje. Žr. schemoje, kaip plonoji (ji nupiešta grifo dešinėje) styga atitinka pianino klaviatūrą; viskas iš eilės, pradedant iš piešinuko viršaus: mi (baltas), fa (baltas), fa# (juodas), sol (baltas), sol# (juodas), la (baltas), la# (juodas), si (baltas), do (baltas klavišas), etc. Kitos stygos „organizuotos“ taip pat, tik jos prasideda nuo kitų natų, t. y. nuo kitų menamos klaviatūros vietų. O būtent: 6 styga (storiausia), užgauta […]
Gitaros pamokos. Kiek gi yra „akordų“ gitaroje?
Daugybę kartų sulaukiau tokio klausimo iš pradedančių gitaristų. Matyt, tikslus atsakymas kai ką nuramintų, tarsi turistą Džomolungmos papėdėje vertikalių metrų skaičius… 🙂 Atsakyčiau tiksliai, jei būčiau matematikas, nes yra būdų paskaičiuoti. Pats akordo apibrėžimas nuduoda, kad akorde turi būti mažiausiai 3 garsai (jei neimsim domėn akordų, kuriuos „pasidalina“ ansamblio muzikantai po garsą ar du), įprastas gitaros stygų kiekis neleidžia į jį įtraukti daugiau kaip 6 garsų vienu metu, tai – fizinės ribos. Teorinės ribos leidžia sudarinėti akordus (nelįskim į užribį) iš 3–7 skirtingų muzikinių garsų, kurie kinta priklausomai nuo akordo rūšies ir aukščio. Jau baigiau […]
Greitoji muzikos pagalba #1
Kadangi per informacijos gausą internete kenčia jos patikimumas (publikuojasi kas netingi), o rimti šaltiniai dažnai nėra interaktyvūs, nusprendžiau truputį padėti tau ir kitiems klausimų kankinamiems žmonėms. Pasidalink šia žinia su draugais, – gal kas „ačiū“ pasakys? 😉 Geriausiai išmanau gitarą, bet daug ką naudingo galiu pasakyti ir kitomis muzikinėmis – estetinėmis bei techninėmis – temomis, turiu tam pagrindo: pradedant taikomųjų kompiuterinių programų veikimo principais, baigiant muzikos istorija ir mokymosi metodika. Jei tema pasirodys itin įdomi, specialiai skirsiu laiko papildomos info paieškoms, pasidalinsiu nuorodom. Patikėk, rasti galiu daug ir moku atskirti grūdus nuo pelų, tik vertimo […]
Multikas apie papūgą
Pastaruoju metu man taip išvažiavo kraigas, kad ėmiau multikus paišyt, garsint ir montuot… Nedaug betrūksta, kad imčiau veikėjų balsus pats įrašinėt, kaimynų džiaugsmui. 😀 Kol kas apsieinu tik titrais, efektais ir fonine muzika. Štai naujausias – apie papūgą. Panaudotos „Macarena“ ir „Žolėj žiogelis tupėjo“ 🙂 melodijos. [youtube= Sveikinu su rugsėjo pirmąja visus, kurie ją jau gerai pamiršo, tuos, kurie jos išvakarėse dar jautė nerimą ir ją prisimenančius iš kitos „barikadų“ pusės. Žinos – jėga!
