Tęsiu straipsnelyje „Apie gamą“ pradėtą temą. Paaiškinsiu kaip pianino klaviatūroje rasti reikiamus gamų garsus. Nebūtina mintinai žinoti visas gamų natas su atitinkamais ženklais (pvz., E-Dur: mi, fa#, sol#, la, si, do#, re#, mi), – jas galima ATSKAIČIUOTI nuo pirmojo gamos garso, kuris ir atitinka jos pavadinimą. Tai padaryti mums padės du intervalai – didžioji sekunda ir mažoji sekunda (dar yra padidinta sekunda, bet ji mums veikiausiai dar kurį laiką nebus aktuali). Mažoji sekunda apima ½ tono (žr. kas tai yra straipsnelyje „Apie gamą“), o didžioji sekunda – 1 toną. Jas, tarsi karoliukus, iš eilės veriant […]
Gitaros pamokos. Apie gamą
Neretai sulaukiu klausimo apie gamą. Čia jos kilmės ir rūšių įvairovės nenagrinėsiu, o verčiau pasistengsiu būti naudingas pradedantiems muzikantams ir paaiškinsiu faktinę gamos (gamų) sudėtį. Pridėsiu tik, kad gama – tai melodijos „vaga“. Dauguma Pasaulio melodijų remiasi kažkurios vienos gamos garsais (7 ar mažiau garsų) ir nuo jų nenuklysta. Už pagrindą imkim do mažorinę – dar vadinamą C-Dur – gamą, – septynių garsų virtinę, kurią visi žinom: do, re, mi, fa, sol, la, si (toliau kartojasi nuo do, ta pačia tvarka). Žvilgtelėję į pianino klaviatūrą, pamatysime, kad aukščiau išvardyti garsai atitinka visus baltus klavišus. Kai […]
Gitaros pamokos. Kiek gi yra „akordų“ gitaroje?
Daugybę kartų sulaukiau tokio klausimo iš pradedančių gitaristų. Matyt, tikslus atsakymas kai ką nuramintų, tarsi turistą Džomolungmos papėdėje vertikalių metrų skaičius… 🙂 Atsakyčiau tiksliai, jei būčiau matematikas, nes yra būdų paskaičiuoti. Pats akordo apibrėžimas nuduoda, kad akorde turi būti mažiausiai 3 garsai (jei neimsim domėn akordų, kuriuos „pasidalina“ ansamblio muzikantai po garsą ar du), įprastas gitaros stygų kiekis neleidžia į jį įtraukti daugiau kaip 6 garsų vienu metu, tai – fizinės ribos. Teorinės ribos leidžia sudarinėti akordus (nelįskim į užribį) iš 3–7 skirtingų muzikinių garsų, kurie kinta priklausomai nuo akordo rūšies ir aukščio. Jau baigiau […]
Greitoji muzikos pagalba #1
Kadangi per informacijos gausą internete kenčia jos patikimumas (publikuojasi kas netingi), o rimti šaltiniai dažnai nėra interaktyvūs, nusprendžiau truputį padėti tau ir kitiems klausimų kankinamiems žmonėms. Pasidalink šia žinia su draugais, – gal kas „ačiū“ pasakys? 😉 Geriausiai išmanau gitarą, bet daug ką naudingo galiu pasakyti ir kitomis muzikinėmis – estetinėmis bei techninėmis – temomis, turiu tam pagrindo: pradedant taikomųjų kompiuterinių programų veikimo principais, baigiant muzikos istorija ir mokymosi metodika. Jei tema pasirodys itin įdomi, specialiai skirsiu laiko papildomos info paieškoms, pasidalinsiu nuorodom. Patikėk, rasti galiu daug ir moku atskirti grūdus nuo pelų, tik vertimo […]
Muzikos kodas
Music is the pleasure the human mind experiences from counting without being aware that it is counting. G.Leibniz Kai kurie didieji senovės žmonės buvo tiesiog pamišę nuo minčių apie Visatos harmoniją ir sferų skambesį, kūrė skaičių mistikos postulatus. Juos kankinusioje grožio matematiškumo ir paprastumo nuojautoje slypėjo begalė tiesos, kurią vėliau pavyko įrodyti, atrasti empiriškai. Nori žinoti tai, už ką pats Pitagoras būtų daug atidavęs? Kodėl nuo kareivių žygiavimo siūbuoja tiltas, o Mozart‘o muzikos besiklausančios karvutės yra pieningesnės? Trumpai paminėsiu, kad motoriniai pratimai (grojimas, šokiai ir pan. tuo požiūriu pranašesni už, pavyzdžiui, bėgimą) apskritai stipriai veikia […]