Regis, didžiausia loop`intojų problema – kūrinio formos valdymas, atliekant gyvai. Pirmiausia, medžiagą reikia sugroti sluoksnis po sluoksnio, kas jau savaime pririša prie ilgų įžangų, bet tarkim, kad tai – ne žanro trūkumas, o jo bruožas. Daugiakanaliu looper`iu įrašo sluoksnius galima gana mikliai įjungti, išjungti ir pagražinti efektais. Bet blogiausia išlieka: be galo sukasi vis ta pati medžiaga, tie patys 2–4 akordai… Atrodo, kad išeičių kaip formą paįvairinti kol kas nerasta. Laimei, turim keletą gerų dainų, kurios pačios savaime yra lyg pritaikytos loop`intojams, t. y. pagrįstos trumpa besikartojančia akordų seka. Dar džiugiau pasidaro, kai atrandi įtaigų atlikėją. 🙂 Vienas tokių – Randolf Arriola.

U2 dainos harmonija jo versijoje yra: Db | Ab | Bbm | Gb : ||

Tolimesniuose įrašuose aptarsim kelias galimas pirštuotes. Pora klausimų tiems, kas gilinosi į diatoninių akordų temą: kokia dainos tonacija? Ar joje yra bent vienas ne diatoninis akordas? Kokie akordai sudarytų dainą C (do mažorinėje) ir G (sol mažorinėje) tonacijose?