Kai kurias akordų formas, turinčias laisvų stygų, galima slinkti išilgai grifo. T. y., išlaikant tą pačią pirštuotę, vis persikelti į kitą „ilgumą“.

Taip darant, laisvų stygų garso aukštis lieka fiksuotas, o pirštais nuspaustų stygų – kinta. Tokiu būdu, sulig kiekvienu kairės rankos patraukimu, kinta akordo struktūra. Paslinkta forma su laisvomis stygomis jau nebėra tas pats akordas. Estetines kiekvienos kombinacijos savybes galime vertinti subjektyviai – šaižūs ir darnūs sąskambiai atsisijos begrojant.

Žemiau pateikiu pavyzdį su išilgai grifo slenkama „E“ akordo forma (kaip suprasti diagramas, žr. šioje nuorodoje). Ji gerai skamba daugelyje grifo vietų. Duoti toną savo klausai siūlau akordu grifo gale (pirmoje diagramoje iš kairės). Tuomet kiti akordai bus suvokiami jo kontekste.

Ši improvizacijos idėja nėra kvaila – kažką panašaus išgirsti galima net Led Zeppelin kūryboje.