Antras pagal dažnumą mano girdimas klausimas (po „o kaip čia braukti?“) yra „kada keisti akordą?“. T. y., jau turėdamas tam tikrų motorinių įgūdžių, žmogus negirdi kaip progresuoja kūrinio forma ir todėl negali jos sekti ir atkartoti pasikliaudamas savo juslėmis. Be abejo, tai atima didelę dalį džiaugsmo, kurią galėtų suteikti muzikavimas. Ką daryti?

Receptas paprastas, nors ir suveiks ne per dieną: siūlau kūrinio akordus pakeisti tik bosinėmis natomis (jei akordas Dm – bosinė nata yra re (dar žinoma kaip tiesiog D).

Kad tai būtų įmanoma, pirmiausia reikia išmokti reikiamas natas rasti, arba tiesiog įsiminti spaudimo vietas. Svarbu grojant jų mintyse nevadinti „čia“ ir „čia“, o naudoti tikruosius vardus. Dar geriau – išmokti jas nuspausti aklai, žiūrint į užrašus (jei akordų daug, seką sunku įsiminti, tai blaško).

Verta pradėti nuo paprastesnių kūrinių, kur akordų mažiau. Sudėtingesnes formas geriau nagrinėti dalimis – naudojant audio redaktorių, pvz., nemokamą Audacity – pasižymint ir daug kartų kartojant įvairaus ilgio ištraukas. Svarbu neįvaryti savęs į neviltį per sudėtingomis užduotimis.

Kai kūrinio bosinės natos jau daugmaž vietose, verta pamėginti sudainuoti/suniūniuoti melodiją kartu (be fone skambančio įrašo). Iš pradžių tai irgi bus nelengva, bet stengtis verta. Nuo to muzika palaipsniui ims girdėtis naujomis briaunomis, lyg „3D“, ir straipsnelio pradžioje iškeltas klausimas nebeteks prasmės.

Jei reikia smulkesnės info, pasidalinsiu. Sėkmės!