Antras pagal dažnumą mano girdimas klausimas (po „o kaip čia braukti?“) yra „kada keisti akordą?“. T. y., jau turėdamas tam tikrų motorinių įgūdžių, žmogus negirdi kaip progresuoja kūrinio forma ir todėl negali jos sekti ir atkartoti pasikliaudamas savo juslėmis. Be abejo, tai atima didelę dalį džiaugsmo, kurią galėtų suteikti muzikavimas. Ką daryti? Receptas paprastas, nors ir suveiks ne per dieną: siūlau kūrinio akordus pakeisti tik bosinėmis natomis (jei akordas Dm – bosinė nata yra re (dar žinoma kaip tiesiog D). Kad tai būtų įmanoma, pirmiausia reikia išmokti reikiamas natas rasti, arba tiesiog įsiminti spaudimo vietas. […]
Power akordo apvertimai
Power akordą galima laikyti „tuščiaviduriu“, nes jis neturi nei mažoro, nei minoro požymių – tai yra trigarsis be vidurinės natos. Ypač gerai skamba atliekamas ritmo gitara – pradedant „Smoke On The Water“ ir baigiant „Fojė“ daina „Kitoks pasaulis“. Kadangi standartinis gitaros derinimas yra beveik simetriškas, garsai jame išsidėto daugmaž tolygiai – lyg gėlės tapetų raštuose. Pernelyg nesigilinant į teoriją: tereikia įsiminti žemiau nupieštus du takelius (path 1 ir path 2) ir prie norimo root`o (nata, kuri atitinka akordo pavadinimo raidę) galime prijungti bet kiek garsų, kurie priklausys tam pačiam power akordui. T. y. jų visų […]
1965 metų tapping`as
Dažnai galvojam, kad esam originalūs. Eddie Van Halen ir Stanley Jordan turbūt irgi kažkada taip manė… 🙂 Pirmosios tikros tapping žvaigždės titulas, berods, priklauso Vittorio Camardese.
Ritmikos pratimai 01 – beat ir offbeat
Daugeliui ritmika – jautri tema. Ir ne todėl, kad žmonės ritmo nejaustų, o todėl, kad dar neišsiugdė įgūdžių, reikalingų jam suvokti ir kokybiškai atkurti. Šis pratimų ciklas padės pralaužti ledus. Kvadratėliai diagramoje atitinka gitaros akordus garso takelyje, o skaičiai – metronomo dūžius. A diagramoje (garso takelių pavadinimuose ją atitinka A raidė) pavaizduotos natos, kurios sutampa su metronomo dūžiais, arba „žingsniu“. Nesvarbu kiek jų yra takte, kokiu greičiu grojame, esmė ta, kad A pavyzdžio natos tiksliai sutampa su metronomo dūžiais. Tai – taip vadinamas beat. Siūlau pasipraktikuoti: atitinkamu ritmu (kaip garso takelyje) groti bet kokį akordą […]
Metallica Antarktidoje
Noriu pasidalinti stulbinančio koncerto vaizdu. Labai labai keista: Metallica gyvai groja… Antarktidoje. Skaidrus kupolas, Saulės baterijos, klausytojai su ausinėmis (kad nedrumstų pingvinams ramybės). Būtina pamatyti, kad patikėtum! 🙂 Nuo 2013 Metallica – pirma grupė, koncertavusi visuose kontinentuose.
Metronomas ir tempo matuoklė
Kai kam galbūt atrodo jog metronomas – tai senovinis kankinimo įrankis (baisi tiksinti švytuoklė muzikos mokykloje), bet iš tiesų – labai naudingas dalykas. Mokydamasis groti žmogus kreipia dėmesį į daug muzikos aspektų: garso aukštį, stiprumą, natų jungimo ypatybes, frazių dinamiką, judesių motoriką, tempą ir t. t. Be atskaitos taškų, tempas yra gana sunkiai suvokiamas ir dėl to retai būna pakankamai tolygus ir reikiamos vertės, ypač, jei žmogaus smegenys kaista nuo motorinės apkrovos. Tuomet mes patiriame laiko suvokimo netolygumus. Metronomas padeda sekti laiko tėkmę. Kovodami su greitomis frazėmis, turime apšilti, kol pasieksime maksimalų sau prieinamą greitį. […]
Muzikinis rėtis 1 – chromatinė gama ir klasteriai
Melodijos atkarpos ir akordai gali būti įvairaus tankio ir vien dėl to kurti labai nevienodą įspūdį, net tame pačiame kontekste. Tankiausias muzikinis „rėtis“ yra chromatinė gama, sudaryta tik iš pačių mažiausių intervalų tradicinėje vakarietiškoje muzikoje – pustonių. Ji didelėmis ištraukomis girdima Steve Vai „For The Love Of God“ solo (čia – maždaug nuo 4:30 min.), Georges Bizet „Habaneroje“, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydyje“. Daugiau informacijos apie chromatinės gamos pirštuotes galima pamatyti mano filmuke. Harmoniniai (grojami kartu, o ne paeiliui) chromatinės gamos atitikmenys skamba specifiškai, netgi šaižiai. Tokie dariniai vadinami klasteriais (clusters). Jie nepatogūs groti gitara, bet […]
Tyčiniai apsiribojimai – iššūkis kurti?
Neseniai matytas populiarus klipas „One Fret Song“, sukėlė įvairių minčių: ar tai gražu? ar šaunu? ar įdomu? ar naudinga, kaip pratimas? ar galima tai atlikti stipriai kitaip? kokie dar panašaus plauko dalykai galimi muzikoje? kaip apribojimų pasirinkimas įtakoja rezultatą? etc. Paieškojau su kuo palyginti. Žemiau – įdomesni rezultatai. Viskas aišku, kai žmonės mėgina kūrybiškai apeiti neišvengiamus apribojimus (sveikatos, socialinius, etc.). O sąmoningi bandymai tai daryti man kelia prieštaringas reakcijas: kartais primena krepšinį, mūvint bokso pirštines (kokio meistriškumo žaidėjai bebūtų), o kartais akivaizdžiai atveria naujus kūrybinius klodus. Pvz., modalinis džiazas ar dodekafonija. Todėl vieno atsakymo tikrai […]
Ar kitoks derinimas gerina karmą?
Neseniai teko matyti straipsnelį apie derinimo pagal 432 Hz la teigiamą poveikį sveikatai, protui ir Visatai. Manau, panašių samprotavimų galima rasti daug ir jie kelia smalsumą. Argumentai už (nebūtinai tvirti) tokie: Skaičius 432 kažkaip susijęs su „aukso pjūvio“ skaitmenine išraiška, t. y. 1,618. Pasiėmiau kalkuliatorių… dar nesupratau kaip būtent. Gal yra idėjų? Dar sako, kad „jo pilna“ Saulės sistemoje ir senovės artefaktuose. Nuorodų nėra, bet tarkim. Idėjos pergalei įtvirtinti siūloma peržiūrėti du filmukus: viename reikia pasiklausyti skirtingai suderintų muzikos pavyzdžių ir pasirinkti labiau patikusius, kitame rodoma kokie gražūs druskos raštai ant 432 Hz derinime vibruojančios […]