Pianistai supranta, kad gama ir iš jos garsų sudaryti (diatoniniai) akordai yra, iš esmės, visiškai tas pat. Gitaroje šis reiškinys matomas gerokai sunkiau, todėl noriu jį iliustruoti. Akordas, skambantis fone, pabrėžia melodijos kontekstą. Grojamas arpeggio (pavieniais garsais) jis pats gali būti suprantamas kaip melodija. Gama – tai labiausiai tikėtini, klausos „nepjaunantys“ melodijos garsai (7 iš 12 galimų, kurių tikimybė – virš 90 proc.). Kairėje viršutinėje diagramoje sužymėti visi gitaros grifo gale esantys Do mažorinės ir / arba La minorinės gamų garsai (jos sutampa, skirtumams paaiškinti reikia kitos temos). Rodyklės rodo visus iš eilės garsus: nuo […]
Gitaros brauktuko judesiai – mįslingas dalykas
Kas gitara bandė groti greitai, iš patirties žino, kaip sunku pasiekti, kad brauktukas nestrigtų… Pirma, labai svarbu išmokti SKAIDYTI FRAZES į smulkias atkarpas ir, išmokus, jas sklandžiai sujungti. Antra, būtina SINCHRONIZUOTI RANKAS (ir lavinti jas atskirai). Trečia, lemiamos reikšmės turi gebėjimas numatyti dešinės rankos padėtį prieš jai peršokant ant kitos stygos. Pirmi du filmukai – apie alternate picking ir greitų frazių mokymosi tobulinimo RUTINĄ, esminiai dalykai. Trečias filmas, kurį noriu ypač pagirti – sulėtintu filmavimu pagrįstas beveik mokslinis (visai žiūrimas) darbas apie dešinės rankos judesių mechaniką. Jo išvada mane patį kiek nustebino – niekas iki […]
Stygų tempimas – kai gitara dainuoja
Stygų tempimas – natūralus efektas, gitaros skambesį darantis išskirtiniu. Kairė ranka ne tik keičia garso aukštį, bet ir suteikia stygai daugiau energijos. Tuomet ji elgiasi lyg lankas, botagas ar šokdynė. Turim išskirtinės kokybės viešos medžiagos tuo klausimu – Guthrie Govan mums viską parodys. 🙂 Lėtai ir išsamiai.
Ritmikos pratimai 2 – „pavarų perjungimas“
Norint stabiliai pasijusti su gitara rankose, labai svarbu išmokti akimirksniu dvigubai, keturgubai, 8 kartus ir t. t. sutankinti arba išretinti ritmą – be pasekmių grojimo tempui ir dinamikai. Pavyzdyje A, braukiamos stygos skamba kartu su metronomo dūžiu. Tai yra ketvirtinės natos (dalina taktą į 4 dalis, bet visa tai tik – sutartinio mastelio klausimas), beat. Paprasčiausia visas braukti žemyn. Pavyzdyje B, braukiamos stygos skamba dvigubai tankiau, nei metronomo dūžiai. Tai yra aštuntinės natos (dalina taktą į 8 dalis). Svarbu įsiklausyti ir tiksliai atkartoti. Braukiama: arba visos natos žemyn, arba pakaitomis – žemyn, aukštyn, ir t. […]
3D muzika. Mažiau darbo rankoms, daugiau – ausims
Antras pagal dažnumą mano girdimas klausimas (po „o kaip čia braukti?“) yra „kada keisti akordą?“. T. y., jau turėdamas tam tikrų motorinių įgūdžių, žmogus negirdi kaip progresuoja kūrinio forma ir todėl negali jos sekti ir atkartoti pasikliaudamas savo juslėmis. Be abejo, tai atima didelę dalį džiaugsmo, kurią galėtų suteikti muzikavimas. Ką daryti? Receptas paprastas, nors ir suveiks ne per dieną: siūlau kūrinio akordus pakeisti tik bosinėmis natomis (jei akordas Dm – bosinė nata yra re (dar žinoma kaip tiesiog D). Kad tai būtų įmanoma, pirmiausia reikia išmokti reikiamas natas rasti, arba tiesiog įsiminti spaudimo vietas. […]
Power akordo apvertimai
Power akordą galima laikyti „tuščiaviduriu“, nes jis neturi nei mažoro, nei minoro požymių – tai yra trigarsis be vidurinės natos. Ypač gerai skamba atliekamas ritmo gitara – pradedant „Smoke On The Water“ ir baigiant „Fojė“ daina „Kitoks pasaulis“. Kadangi standartinis gitaros derinimas yra beveik simetriškas, garsai jame išsidėto daugmaž tolygiai – lyg gėlės tapetų raštuose. Pernelyg nesigilinant į teoriją: tereikia įsiminti žemiau nupieštus du takelius (path 1 ir path 2) ir prie norimo root`o (nata, kuri atitinka akordo pavadinimo raidę) galime prijungti bet kiek garsų, kurie priklausys tam pačiam power akordui. T. y. jų visų […]
Metronomas ir tempo matuoklė
Kai kam galbūt atrodo jog metronomas – tai senovinis kankinimo įrankis (baisi tiksinti švytuoklė muzikos mokykloje), bet iš tiesų – labai naudingas dalykas. Mokydamasis groti žmogus kreipia dėmesį į daug muzikos aspektų: garso aukštį, stiprumą, natų jungimo ypatybes, frazių dinamiką, judesių motoriką, tempą ir t. t. Be atskaitos taškų, tempas yra gana sunkiai suvokiamas ir dėl to retai būna pakankamai tolygus ir reikiamos vertės, ypač, jei žmogaus smegenys kaista nuo motorinės apkrovos. Tuomet mes patiriame laiko suvokimo netolygumus. Metronomas padeda sekti laiko tėkmę. Kovodami su greitomis frazėmis, turime apšilti, kol pasieksime maksimalų sau prieinamą greitį. […]
Muzikinis rėtis 1 – chromatinė gama ir klasteriai
Melodijos atkarpos ir akordai gali būti įvairaus tankio ir vien dėl to kurti labai nevienodą įspūdį, net tame pačiame kontekste. Tankiausias muzikinis „rėtis“ yra chromatinė gama, sudaryta tik iš pačių mažiausių intervalų tradicinėje vakarietiškoje muzikoje – pustonių. Ji didelėmis ištraukomis girdima Steve Vai „For The Love Of God“ solo (čia – maždaug nuo 4:30 min.), Georges Bizet „Habaneroje“, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydyje“. Daugiau informacijos apie chromatinės gamos pirštuotes galima pamatyti mano filmuke. Harmoniniai (grojami kartu, o ne paeiliui) chromatinės gamos atitikmenys skamba specifiškai, netgi šaižiai. Tokie dariniai vadinami klasteriais (clusters). Jie nepatogūs groti gitara, bet […]
Kaip suvaldyti gerą frazę?
Internete galima išgirsti daug meistriškų muzikinių frazių. Kaip kad ir ši, atliekama Mike Stern. Filmuko pradžioje jis daug (ir įdomiai) kalba, bet pati frazė rodoma nuo 7:13 min. Vos parodęs, jis tą pačią frazę jau groja skirtingomis pirštuotėmis… Kaip nepasimesti tokioje įvairovėje? Paprastai: šiuo atveju, tereikia tvirtai išmokti trijų intervalų pirštuotes ir žinoti frazės intervalinę sudėtį. Žemiau pateikiu diagramą, kurioje numeriais pažymėta garsų eilės tvarka. 1 ir 2 skiria didžioji sekunda (apie ją žr. šiame įraše) 2 ir 3 skiria didžioji tercija 3 ir 4 skiria taip pat didžioji sekunda 4 ir 5 (=1, t. […]