Ankstesniuose „Greitosios muzikos pagalbos“ skyrelio įrašuose nagrinėjau gamų sudėtį, parodžiau kaip gitaros grife atrodo didžioji ir mažoji sekundos, kuriomis remiantis galima savarankiškai konstruoti įvairias gamų pirštuotes. Dabar nupasakosiu vieną iš kelių pagrindinių gamų konstravimo principų – paremtą pentatonika. Pentatonika yra senovinė liaudiškos kilmės gama, turinti ne 7, o tik 5 garsus, sutampančius su mums įprastos gamos garsais. Todėl ja galima remtis mąstant apie gamas. Anksčiau dar nesakiau, bet analizuojant ir mokantis galėjai padaryti prielaidą, kad kiekvienos mažorinės gamos garsai „sutampa“ kažkurios minorinės gamos garsais, skiriasi tik vieta, nuo kurios gama prasideda. Pavyzdžiui: Do mažoras (C-Dur) […]

Šįkart nedaugžodžiausiu. Viskas turėtų paaiškėti iš paveikslėlio ir pastarųjų 3 įrašų skyrelyje „Greitoji muzikos pagalba“. Linkiu kantrybės ir šviesaus proto – sėkmė čia niekuo dėta. 😉 P.S. Gal atsiųsi man savo gamos versiją? Mažorinės, minorinės, ne vienoje pozicijoje, o „ištemptą“ per daugiau kaip 5 dalmenis (tada įdomu ir pirštuotė; kaip dažnai perspėjama metodinėse knygose, – don’t hurt yourself!), etc. Būtų labai miela ir smalsu pasižiūrėt. Gal atsirastų pretekstas lįsti giliau į mišką, plėtoti temą?

Tęsiu straipsnelyje „Apie gamą“ pradėtą temą. Paaiškinsiu kaip pianino klaviatūroje rasti reikiamus gamų garsus. Nebūtina mintinai žinoti visas gamų natas su atitinkamais ženklais (pvz., E-Dur: mi, fa#, sol#, la, si, do#, re#, mi), – jas galima ATSKAIČIUOTI nuo pirmojo gamos garso, kuris ir atitinka jos pavadinimą. Tai padaryti mums padės du intervalai – didžioji sekunda ir mažoji sekunda (dar yra padidinta sekunda, bet ji mums veikiausiai dar kurį laiką nebus aktuali). Mažoji sekunda apima ½ tono (žr. kas tai yra straipsnelyje „Apie gamą“), o didžioji sekunda – 1 toną. Jas, tarsi karoliukus, iš eilės veriant […]

Neretai sulaukiu klausimo apie gamą. Čia jos kilmės ir rūšių įvairovės nenagrinėsiu, o verčiau pasistengsiu būti naudingas pradedantiems muzikantams ir paaiškinsiu faktinę gamos (gamų) sudėtį. Pridėsiu tik, kad gama – tai melodijos „vaga“. Dauguma Pasaulio melodijų remiasi kažkurios vienos gamos garsais (7 ar mažiau garsų) ir nuo jų nenuklysta. Už pagrindą imkim do mažorinę – dar vadinamą C-Dur – gamą, – septynių garsų virtinę, kurią visi žinom: do, re, mi, fa, sol, la, si (toliau kartojasi nuo do, ta pačia tvarka). Žvilgtelėję į pianino klaviatūrą, pamatysime, kad aukščiau išvardyti garsai atitinka visus baltus klavišus. Kai […]

Daugybę kartų sulaukiau tokio klausimo iš pradedančių gitaristų. Matyt, tikslus atsakymas kai ką nuramintų, tarsi turistą Džomolungmos papėdėje vertikalių metrų skaičius… 🙂 Atsakyčiau tiksliai, jei būčiau matematikas, nes yra būdų paskaičiuoti. Pats akordo apibrėžimas nuduoda, kad akorde turi būti mažiausiai 3 garsai (jei neimsim domėn akordų, kuriuos „pasidalina“ ansamblio muzikantai po garsą ar du), įprastas gitaros stygų kiekis neleidžia į jį įtraukti daugiau kaip 6 garsų vienu metu, tai – fizinės ribos. Teorinės ribos leidžia sudarinėti akordus (nelįskim į užribį) iš 3–7 skirtingų muzikinių garsų, kurie kinta priklausomai nuo akordo rūšies ir aukščio. Jau baigiau […]

Kadangi per informacijos gausą internete kenčia jos patikimumas (publikuojasi kas netingi), o rimti šaltiniai dažnai nėra interaktyvūs, nusprendžiau truputį padėti tau ir kitiems klausimų kankinamiems žmonėms. Pasidalink šia žinia su draugais, – gal kas „ačiū“ pasakys? 😉 Geriausiai išmanau gitarą, bet daug ką naudingo galiu pasakyti ir kitomis muzikinėmis – estetinėmis bei techninėmis – temomis, turiu tam pagrindo: pradedant taikomųjų kompiuterinių programų veikimo principais, baigiant muzikos istorija ir mokymosi metodika. Jei tema pasirodys itin įdomi, specialiai skirsiu laiko papildomos info paieškoms, pasidalinsiu nuorodom. Patikėk, rasti galiu daug ir moku atskirti grūdus nuo pelų, tik vertimo […]