Pianistai supranta, kad gama ir iš jos garsų sudaryti (diatoniniai) akordai yra, iš esmės, visiškai tas pat. Gitaroje šis reiškinys matomas gerokai sunkiau, todėl noriu jį iliustruoti. Akordas, skambantis fone, pabrėžia melodijos kontekstą. Grojamas arpeggio (pavieniais garsais) jis pats gali būti suprantamas kaip melodija. Gama – tai labiausiai tikėtini, klausos „nepjaunantys“ melodijos garsai (7 iš 12 galimų, kurių tikimybė – virš 90 proc.). Kairėje viršutinėje diagramoje sužymėti visi gitaros grifo gale esantys Do mažorinės ir / arba La minorinės gamų garsai (jos sutampa, skirtumams paaiškinti reikia kitos temos). Rodyklės rodo visus iš eilės garsus: nuo […]
Power akordo apvertimai
Power akordą galima laikyti „tuščiaviduriu“, nes jis neturi nei mažoro, nei minoro požymių – tai yra trigarsis be vidurinės natos. Ypač gerai skamba atliekamas ritmo gitara – pradedant „Smoke On The Water“ ir baigiant „Fojė“ daina „Kitoks pasaulis“. Kadangi standartinis gitaros derinimas yra beveik simetriškas, garsai jame išsidėto daugmaž tolygiai – lyg gėlės tapetų raštuose. Pernelyg nesigilinant į teoriją: tereikia įsiminti žemiau nupieštus du takelius (path 1 ir path 2) ir prie norimo root`o (nata, kuri atitinka akordo pavadinimo raidę) galime prijungti bet kiek garsų, kurie priklausys tam pačiam power akordui. T. y. jų visų […]
Ritmikos pratimai 01 – beat ir offbeat
Daugeliui ritmika – jautri tema. Ir ne todėl, kad žmonės ritmo nejaustų, o todėl, kad dar neišsiugdė įgūdžių, reikalingų jam suvokti ir kokybiškai atkurti. Šis pratimų ciklas padės pralaužti ledus. Kvadratėliai diagramoje atitinka gitaros akordus garso takelyje, o skaičiai – metronomo dūžius. A diagramoje (garso takelių pavadinimuose ją atitinka A raidė) pavaizduotos natos, kurios sutampa su metronomo dūžiais, arba „žingsniu“. Nesvarbu kiek jų yra takte, kokiu greičiu grojame, esmė ta, kad A pavyzdžio natos tiksliai sutampa su metronomo dūžiais. Tai – taip vadinamas beat. Siūlau pasipraktikuoti: atitinkamu ritmu (kaip garso takelyje) groti bet kokį akordą […]
Muzikinis rėtis 1 – chromatinė gama ir klasteriai
Melodijos atkarpos ir akordai gali būti įvairaus tankio ir vien dėl to kurti labai nevienodą įspūdį, net tame pačiame kontekste. Tankiausias muzikinis „rėtis“ yra chromatinė gama, sudaryta tik iš pačių mažiausių intervalų tradicinėje vakarietiškoje muzikoje – pustonių. Ji didelėmis ištraukomis girdima Steve Vai „For The Love Of God“ solo (čia – maždaug nuo 4:30 min.), Georges Bizet „Habaneroje“, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydyje“. Daugiau informacijos apie chromatinės gamos pirštuotes galima pamatyti mano filmuke. Harmoniniai (grojami kartu, o ne paeiliui) chromatinės gamos atitikmenys skamba specifiškai, netgi šaižiai. Tokie dariniai vadinami klasteriais (clusters). Jie nepatogūs groti gitara, bet […]
Kaip suvaldyti gerą frazę?
Internete galima išgirsti daug meistriškų muzikinių frazių. Kaip kad ir ši, atliekama Mike Stern. Filmuko pradžioje jis daug (ir įdomiai) kalba, bet pati frazė rodoma nuo 7:13 min. Vos parodęs, jis tą pačią frazę jau groja skirtingomis pirštuotėmis… Kaip nepasimesti tokioje įvairovėje? Paprastai: šiuo atveju, tereikia tvirtai išmokti trijų intervalų pirštuotes ir žinoti frazės intervalinę sudėtį. Žemiau pateikiu diagramą, kurioje numeriais pažymėta garsų eilės tvarka. 1 ir 2 skiria didžioji sekunda (apie ją žr. šiame įraše) 2 ir 3 skiria didžioji tercija 3 ir 4 skiria taip pat didžioji sekunda 4 ir 5 (=1, t. […]
Lydinė dermė Joe Satriani kūrinyje
„Flying in a Blue Dream“ – išskirtinai derminis kūrinys. Visi jo temos akordai – mažoriniai, su akivaizdžiais lydiniais požymiais. T. y. C akorde (do, mi, sol) būtinai įsimaišo ir fa# nata. Detaliau apie tai galėsim pakalbėti kitą kartą, o dabar pateiksiu tik bazinę harmoniją to, ką girdi įraše. Taktų skaičius dvigubai sumažintas, kad būtų patogiau sekti. Tema prasideda 2:28 min. C | C | C | C | Ab | Ab | C | C | G | F | C | C ||
Harmonija pažengusiems – rimto kurso pristatymas
Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skyriau harmonijos klausimams – kaip veikia akordų pakaitos, kada jos yra harmoniškai stabilios (gali būti panaudotos ne tik kaip kompozicijos, bet ir improvizacijos priemonės), ar pentatonikos gali suprantamos kaip penkiagarsiai akordai. Į juos pavyko atsakyti labai išsamiai. Kadangi šiame darbe yra nemažai autorinių, naujų idėjų, nusprendžiau esmę publikuoti specialiame tinklaraštyje. Kas bent kiek domisi akordais, dermėmis ir skaito angliškai – kviečiu apsilankyti advancedharmony.wordpress.com. Tekste gausu video pavyzdžių ir praktiniam naudojimui tinkamų lentelių. Žemiau – trys, galbūt įdomiausiai atrodantys, muzikiniai filmukai iš ten. 🙂
Obertonai (flažoletai, harmonics) gitaroje
Gitara galima išgauti ne tik įprastus garsus, kai visas stygos ilgis vibruoja vienu lanku, tarsi šokdynė. Nesunkiai galima sukelti dviejų, trijų ir daugiau bangų vienu metu vibraciją. Tuomet pakinta tiek stygos skambesio aukštis, tiek tembras. Smulkiai neaiškinsiu, kam įdomu – štai nuoroda. Man asmeniškai labiau rūpi technika, kaip gi išgauti tokius garsus. Pagrindinės jų rūšys, angliškai, tokios: natural harmonics, artificial (false) harmonics, pinch harmonics (squealies), tap harmonics. Toliau – filmukas apie kiekvieną. Smagių švenčių!
Kaip improvizuoti naudojant tik vieną akordo formą
Kai kurias akordų formas, turinčias laisvų stygų, galima slinkti išilgai grifo. T. y., išlaikant tą pačią pirštuotę, vis persikelti į kitą „ilgumą“. Taip darant, laisvų stygų garso aukštis lieka fiksuotas, o pirštais nuspaustų stygų – kinta. Tokiu būdu, sulig kiekvienu kairės rankos patraukimu, kinta akordo struktūra. Paslinkta forma su laisvomis stygomis jau nebėra tas pats akordas. Estetines kiekvienos kombinacijos savybes galime vertinti subjektyviai – šaižūs ir darnūs sąskambiai atsisijos begrojant. Žemiau pateikiu pavyzdį su išilgai grifo slenkama „E“ akordo forma (kaip suprasti diagramas, žr. šioje nuorodoje). Ji gerai skamba daugelyje grifo vietų. Duoti toną savo […]