Jei iš trigarsio do-mi-sol išimsime vidurinį garsą, o likusius do ir sol sukeisime vietomis – gausime kvartą. Jei taip padarysime su trigarsiu do-mi b-sol (minoriniu) – gausime lygiai tą patį rezultatą. Išeina, kad kraštiniai trigarsio garsai (čia – do ir sol) necharakterizuoja jo kaip mažorinio ar minorinio. Primenu, kad akordą sudaro nebūtinai paeiliui einantys garsai ir nebūtinai trys, svarbu tik, kad jie būtų 3 reikiamų „pavadinimų“. Imant iš eilės, jų gali būti begalė: do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol-do-mi-sol… ir t. t. Garsai seka ta pačia tvarka, vienas po kito, nesusipainiodami. Taigi, tokioje sekoje kvarta yra tarpas, „liekantis“ tarp trigarsių, […]

Iš pradžių primenu kaip atrodo tercijos, kurias vieną ant kitos sudėję gausime trigarsius akordus. Grojamos ant 2 gretimų stygų, tiek didžiosios, tiek mažosios tercijos turi tik po 2 pirštuočių variantus (ant 1-2, 3-4, 4-5 ir 5-6 stygų – viena pirštuotė, ant 2-3 stygų – kita). Lyginant su pianino klaviatūra, tai paprasčiau – „trafaretas“ ir tiek (pirštų kombinacija, tarsi špyga, „rock‘n‘roll“, „victory“, „O.K.“ ženklas ir pan.), svarbu tik rasti vietą, kur jį dėti. Trigarsiai akordai būna keturių rūšių, iš kurių dvi – itin populiarios. Toliau pateiksiu visų jų pavyzdžius ir sudėtį. Mažorinis trigarsis Dainų akorduose žymimas […]