Charlie Parker kūrinio „Orinitology“ pavadinimas kildinamas iš autoriaus pravardės – Bird. Aš gi kasdien iš 3 aukšto žiūriu į kaimynų sodą ir, turiu prisipažinti, kad mėgiamiausias vaizdas – kai špokai (varnėnai) siaubia vyšnias… Ir ne todėl, kad esu lietuvis. 🙂 Taip gimė ornitologinė kompozicija. Joje yra keli įdomesni techniniai momentai: 1) Panaudotas vokoderis (vocoder) – mėgstu thrash metal ir artimus stilius, bet bodžiuosi kriokiančiu vokalu. Berods, pavyko neįprastas, bet gana adekvatus muzikinis sprendimas. 2) Triolės ilgis A ir D dalyse atitinka aštuntinės natos ilgį B ir C dalyse. Tai įmanoma tik keičiant tempą iš 128 […]
Gitaros brauktuko judesiai – mįslingas dalykas
Kas gitara bandė groti greitai, iš patirties žino, kaip sunku pasiekti, kad brauktukas nestrigtų… Pirma, labai svarbu išmokti SKAIDYTI FRAZES į smulkias atkarpas ir, išmokus, jas sklandžiai sujungti. Antra, būtina SINCHRONIZUOTI RANKAS (ir lavinti jas atskirai). Trečia, lemiamos reikšmės turi gebėjimas numatyti dešinės rankos padėtį prieš jai peršokant ant kitos stygos. Pirmi du filmukai – apie alternate picking ir greitų frazių mokymosi tobulinimo RUTINĄ, esminiai dalykai. Trečias filmas, kurį noriu ypač pagirti – sulėtintu filmavimu pagrįstas beveik mokslinis (visai žiūrimas) darbas apie dešinės rankos judesių mechaniką. Jo išvada mane patį kiek nustebino – niekas iki […]
Stygų tempimas – kai gitara dainuoja
Stygų tempimas – natūralus efektas, gitaros skambesį darantis išskirtiniu. Kairė ranka ne tik keičia garso aukštį, bet ir suteikia stygai daugiau energijos. Tuomet ji elgiasi lyg lankas, botagas ar šokdynė. Turim išskirtinės kokybės viešos medžiagos tuo klausimu – Guthrie Govan mums viską parodys. 🙂 Lėtai ir išsamiai.
Ritmikos pratimai 2 – „pavarų perjungimas“
Norint stabiliai pasijusti su gitara rankose, labai svarbu išmokti akimirksniu dvigubai, keturgubai, 8 kartus ir t. t. sutankinti arba išretinti ritmą – be pasekmių grojimo tempui ir dinamikai. Pavyzdyje A, braukiamos stygos skamba kartu su metronomo dūžiu. Tai yra ketvirtinės natos (dalina taktą į 4 dalis, bet visa tai tik – sutartinio mastelio klausimas), beat. Paprasčiausia visas braukti žemyn. Pavyzdyje B, braukiamos stygos skamba dvigubai tankiau, nei metronomo dūžiai. Tai yra aštuntinės natos (dalina taktą į 8 dalis). Svarbu įsiklausyti ir tiksliai atkartoti. Braukiama: arba visos natos žemyn, arba pakaitomis – žemyn, aukštyn, ir t. […]
Power akordo apvertimai
Power akordą galima laikyti „tuščiaviduriu“, nes jis neturi nei mažoro, nei minoro požymių – tai yra trigarsis be vidurinės natos. Ypač gerai skamba atliekamas ritmo gitara – pradedant „Smoke On The Water“ ir baigiant „Fojė“ daina „Kitoks pasaulis“. Kadangi standartinis gitaros derinimas yra beveik simetriškas, garsai jame išsidėto daugmaž tolygiai – lyg gėlės tapetų raštuose. Pernelyg nesigilinant į teoriją: tereikia įsiminti žemiau nupieštus du takelius (path 1 ir path 2) ir prie norimo root`o (nata, kuri atitinka akordo pavadinimo raidę) galime prijungti bet kiek garsų, kurie priklausys tam pačiam power akordui. T. y. jų visų […]
Ritmikos pratimai 01 – beat ir offbeat
Daugeliui ritmika – jautri tema. Ir ne todėl, kad žmonės ritmo nejaustų, o todėl, kad dar neišsiugdė įgūdžių, reikalingų jam suvokti ir kokybiškai atkurti. Šis pratimų ciklas padės pralaužti ledus. Kvadratėliai diagramoje atitinka gitaros akordus garso takelyje, o skaičiai – metronomo dūžius. A diagramoje (garso takelių pavadinimuose ją atitinka A raidė) pavaizduotos natos, kurios sutampa su metronomo dūžiais, arba „žingsniu“. Nesvarbu kiek jų yra takte, kokiu greičiu grojame, esmė ta, kad A pavyzdžio natos tiksliai sutampa su metronomo dūžiais. Tai – taip vadinamas beat. Siūlau pasipraktikuoti: atitinkamu ritmu (kaip garso takelyje) groti bet kokį akordą […]
Muzikinis rėtis 1 – chromatinė gama ir klasteriai
Melodijos atkarpos ir akordai gali būti įvairaus tankio ir vien dėl to kurti labai nevienodą įspūdį, net tame pačiame kontekste. Tankiausias muzikinis „rėtis“ yra chromatinė gama, sudaryta tik iš pačių mažiausių intervalų tradicinėje vakarietiškoje muzikoje – pustonių. Ji didelėmis ištraukomis girdima Steve Vai „For The Love Of God“ solo (čia – maždaug nuo 4:30 min.), Georges Bizet „Habaneroje“, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydyje“. Daugiau informacijos apie chromatinės gamos pirštuotes galima pamatyti mano filmuke. Harmoniniai (grojami kartu, o ne paeiliui) chromatinės gamos atitikmenys skamba specifiškai, netgi šaižiai. Tokie dariniai vadinami klasteriais (clusters). Jie nepatogūs groti gitara, bet […]
Tyčiniai apsiribojimai – iššūkis kurti?
Neseniai matytas populiarus klipas „One Fret Song“, sukėlė įvairių minčių: ar tai gražu? ar šaunu? ar įdomu? ar naudinga, kaip pratimas? ar galima tai atlikti stipriai kitaip? kokie dar panašaus plauko dalykai galimi muzikoje? kaip apribojimų pasirinkimas įtakoja rezultatą? etc. Paieškojau su kuo palyginti. Žemiau – įdomesni rezultatai. Viskas aišku, kai žmonės mėgina kūrybiškai apeiti neišvengiamus apribojimus (sveikatos, socialinius, etc.). O sąmoningi bandymai tai daryti man kelia prieštaringas reakcijas: kartais primena krepšinį, mūvint bokso pirštines (kokio meistriškumo žaidėjai bebūtų), o kartais akivaizdžiai atveria naujus kūrybinius klodus. Pvz., modalinis džiazas ar dodekafonija. Todėl vieno atsakymo tikrai […]
Ar kitoks derinimas gerina karmą?
Neseniai teko matyti straipsnelį apie derinimo pagal 432 Hz la teigiamą poveikį sveikatai, protui ir Visatai. Manau, panašių samprotavimų galima rasti daug ir jie kelia smalsumą. Argumentai už (nebūtinai tvirti) tokie: Skaičius 432 kažkaip susijęs su „aukso pjūvio“ skaitmenine išraiška, t. y. 1,618. Pasiėmiau kalkuliatorių… dar nesupratau kaip būtent. Gal yra idėjų? Dar sako, kad „jo pilna“ Saulės sistemoje ir senovės artefaktuose. Nuorodų nėra, bet tarkim. Idėjos pergalei įtvirtinti siūloma peržiūrėti du filmukus: viename reikia pasiklausyti skirtingai suderintų muzikos pavyzdžių ir pasirinkti labiau patikusius, kitame rodoma kokie gražūs druskos raštai ant 432 Hz derinime vibruojančios […]