Seras Paul`as McCartney yra iš tų gudrių aranžuotojų, kurių gitarinio akompanimento patrijas sunku tiksliai “nuimti”, dėl nuolat judančių balsų akorduose, nestandartinio derinimo ir judrios ritmikos. Negana to, jis dar kairiarankis. 🙂 Užrašiau jo nuostabios dainos “Jenny Wren” versiją Cm (nuolat pereina į C) tonacijoje, kuri už originalą aukštesnė 1 tonu, bet gana patogi groti susiderinus standartiškai. Čia ne tas atvejis, kai geras rezultatas gaunamas iškart – teks įsiklausyti, kuo tiksliau įsiminti originalo skambesį ir stengtis prie jo priartėti. Galbūt prie šios dainos aranžuotės dar grįšiu ateityje ir pasidalinsiu ja išsamiau. Nuorodose – Jenny Wren pilna […]
Autorinis kūrinukas
Neseniai iškrapščiau naują dalyką. Jis paremtas savotišku techniniu sprendimu: viso kūrinio metu, be perstojo, skamba mi nata – tiek “indiškoje” improvizacijoje, tiek harmonizuotoje dalyje. Kas supranta, tam gal bus visai smagu panagrinėti harmoniją (koks mi vaidmuo kiekviename iš tų akordų): Fmaj7 | Fmaj7 | C#m7 | C#m7 | Am7 | D9 D7 | Gm6 | F#7 B7b9 || Smagaus klausymo! Jei patiks, nesidrovėk pasidalinti su kitais. 😉
Padidinti trigarsiai 2
Kadaise žadėjau pateikti patogias padidintų trigarsių pirštuotes. Prieš jas naudojant, vertėtų peržiūrėti senesnį įrašą. Pabrėšiu, kad bet kuris tokios formos garsas gali būti traktuojamas kaip akordo raidę atitinkantis (root). T. y. ta pati forma gali turėti tris reikšmes, arba pastatyta 3 skirtingose vietose reikšti tą patį (pvz., C+ = E+ = Ab+). Taip yra todėl, kad visus gretimus padidinto trigarsio garsus skiria vienodo dydžio intervalai (2 tonų). Padidinti trigarsiai harmonijoje gali atlikti keletą vaidmenų, smulkmenų dabar neaiškinsiu, bet pateiksiu keletą jų naudojimo atvejų C mažore ir A minore. C mažore gerai skambės: G+ arba Ab+ […]
Alternatyvus derinimas
Alternatyvūs gitaros derinimai turi savo specifiką ir leidžia siekti įvairių tikslų: gauti patogų laisvą bosą lengviems akordams, prisitaikyti prie vokalisto balso, suteikti stygoms kitokių (tembrinių, įtempimo) savybių, efektyviau naudoti slide, galų gale – pajudinti smegenis, kad kerpės neaugtų. 🙂 Aptarkim kelis populiariausius ir aiškiai motyvuotus variantus. Visi žinom standartinį derinimą: E A D G B E. Jis beveik visai tolygus (2½ t tarp kiekvienos poros stygų, išskyrus G-B). Toks derinimas leidžia keturiais pirštais nuspausti šešių garsų akordus ir dar po jais turėti daugmaž tolygiai išdėstytas gamas/dermes. Gyvuoja šimtus metų, universalus, plačiausiai naudojamas. Praktiškai toks pat, […]
Kvintų ratas 1. Gamų ženklai
Kvintų ratas sudarytas nuo do (C) garso aukštyn ir žemyn atidedant kvintų (3½ tono) intervalus, kaip parodyta iliustracijoje. Kiekvienas žingsnis rate, laikrodžio rodyklės kryptimi, suteikia nuo to garso prasidedančiai mažorinei gamai po 1 diez (#) ženklą, kurių vis daugėja. Taigi, G (sol mažorinė) gama turi 1 diezą, D (re mažorinė) turi 2 diezus ir t. t. Priminsiu, kad natų pavadinimai atitinka tokias raides: do – C, re – D, mi – E, fa – F, sol – G, la – A, si – B (diagramoje pateiktas ne klasikinis raidinis žymėjimas, kuriame si būtų žymima H […]
Dar kartą apie loop`inimą
Regis, didžiausia loop`intojų problema – kūrinio formos valdymas, atliekant gyvai. Pirmiausia, medžiagą reikia sugroti sluoksnis po sluoksnio, kas jau savaime pririša prie ilgų įžangų, bet tarkim, kad tai – ne žanro trūkumas, o jo bruožas. Daugiakanaliu looper`iu įrašo sluoksnius galima gana mikliai įjungti, išjungti ir pagražinti efektais. Bet blogiausia išlieka: be galo sukasi vis ta pati medžiaga, tie patys 2–4 akordai… Atrodo, kad išeičių kaip formą paįvairinti kol kas nerasta. Laimei, turim keletą gerų dainų, kurios pačios savaime yra lyg pritaikytos loop`intojams, t. y. pagrįstos trumpa besikartojančia akordų seka. Dar džiugiau pasidaro, kai atrandi įtaigų […]
Iš gamos garsų sudaryti akordai (diatoniniai)
Neseniai rašiau apie akordų trijules. Jomis remiantis, galima rasti net 6 – iš 7 galimų – tai pačiai tonacijai priklausančius akordus (7-as laikomas išvestiniu). 6 diatoninių akordų junginiai sudaro turbūt daugiau kaip 80 proc. muzikos, juos būtina mokėti greitai atpažinti. Kiekviena tonacija, galima sakyti, turi du centrus – mažorinį ir minorinį. Jei juos laikysime I ir Im, tai kiekvienas iš jų turės po du tokios pat rūšies „pavaldinius“: I turės IV ir V, o Im turės IVm ir Vm (žr. minėtą straipsnelį apie akordų trijules). Be abejo, C F G ir Cm Fm Gm akordų […]
Vienarūšių akordų trijulės gamose, V–I–IV arba Vm–Im–IVm
Iš kiekvienos mažorinės arba minorinės gamos garsų galima sudaryti tris mažorinius ir tris minorinius trigarsius akordus. Jų deriniai itin dažnai vartojami. Lentelėje parodytas visų galimų vienos rūšies akordų trijulių (kiekviena iš jų priklauso vienai mažorinei ir vienai minorinei gamai) sąrašas. Lentelės viršuje nurodyti romėniški skaičiai reiškia akordų centrinių garsų (root) eilės numerį gamoje, kuriai jie priklauso. Skaičius I reiškia gamos toniką. Visų V – I – IV ir Vm – Im – IVm akordų kombinacijų skambesio charakteris vienodas, skiriasi tik bendras garso aukštis. Jei dainoje yra Em – Am – Dm akordai (Vm – Im […]
Puikus TAB`ų (su audio) šaltinis
Labai daug ko čia yra. Veikia paieška puslapio viduje, galima ne tik kūrinių TAB`us pamatyti, bet ir natų kotelius (ritmiką), pasiklausyti kaip kuri vieta skamba, užtildyti norimus takus, paleisti ne nuo pradžių. Beveik Guitar Pro, tik online ir TAB`ų autoriai ne “iš gatvės”. Įdomumo dėlei, siūlau palyginti “Yamanashi Blues” iš songsterr.com su originaliu atlikimu.
