Pianistai supranta, kad gama ir iš jos garsų sudaryti (diatoniniai) akordai yra, iš esmės, visiškai tas pat. Gitaroje šis reiškinys matomas gerokai sunkiau, todėl noriu jį iliustruoti. Akordas, skambantis fone, pabrėžia melodijos kontekstą. Grojamas arpeggio (pavieniais garsais) jis pats gali būti suprantamas kaip melodija. Gama – tai labiausiai tikėtini, klausos „nepjaunantys“ melodijos garsai (7 iš 12 galimų, kurių tikimybė – virš 90 proc.). Kairėje viršutinėje diagramoje sužymėti visi gitaros grifo gale esantys Do mažorinės ir / arba La minorinės gamų garsai (jos sutampa, skirtumams paaiškinti reikia kitos temos). Rodyklės rodo visus iš eilės garsus: nuo […]
3D muzika. Mažiau darbo rankoms, daugiau – ausims
Antras pagal dažnumą mano girdimas klausimas (po „o kaip čia braukti?“) yra „kada keisti akordą?“. T. y., jau turėdamas tam tikrų motorinių įgūdžių, žmogus negirdi kaip progresuoja kūrinio forma ir todėl negali jos sekti ir atkartoti pasikliaudamas savo juslėmis. Be abejo, tai atima didelę dalį džiaugsmo, kurią galėtų suteikti muzikavimas. Ką daryti? Receptas paprastas, nors ir suveiks ne per dieną: siūlau kūrinio akordus pakeisti tik bosinėmis natomis (jei akordas Dm – bosinė nata yra re (dar žinoma kaip tiesiog D). Kad tai būtų įmanoma, pirmiausia reikia išmokti reikiamas natas rasti, arba tiesiog įsiminti spaudimo vietas. […]
Power akordo apvertimai
Power akordą galima laikyti „tuščiaviduriu“, nes jis neturi nei mažoro, nei minoro požymių – tai yra trigarsis be vidurinės natos. Ypač gerai skamba atliekamas ritmo gitara – pradedant „Smoke On The Water“ ir baigiant „Fojė“ daina „Kitoks pasaulis“. Kadangi standartinis gitaros derinimas yra beveik simetriškas, garsai jame išsidėto daugmaž tolygiai – lyg gėlės tapetų raštuose. Pernelyg nesigilinant į teoriją: tereikia įsiminti žemiau nupieštus du takelius (path 1 ir path 2) ir prie norimo root`o (nata, kuri atitinka akordo pavadinimo raidę) galime prijungti bet kiek garsų, kurie priklausys tam pačiam power akordui. T. y. jų visų […]
Lydinė dermė Joe Satriani kūrinyje
„Flying in a Blue Dream“ – išskirtinai derminis kūrinys. Visi jo temos akordai – mažoriniai, su akivaizdžiais lydiniais požymiais. T. y. C akorde (do, mi, sol) būtinai įsimaišo ir fa# nata. Detaliau apie tai galėsim pakalbėti kitą kartą, o dabar pateiksiu tik bazinę harmoniją to, ką girdi įraše. Taktų skaičius dvigubai sumažintas, kad būtų patogiau sekti. Tema prasideda 2:28 min. C | C | C | C | Ab | Ab | C | C | G | F | C | C ||
Kaip improvizuoti naudojant tik vieną akordo formą
Kai kurias akordų formas, turinčias laisvų stygų, galima slinkti išilgai grifo. T. y., išlaikant tą pačią pirštuotę, vis persikelti į kitą „ilgumą“. Taip darant, laisvų stygų garso aukštis lieka fiksuotas, o pirštais nuspaustų stygų – kinta. Tokiu būdu, sulig kiekvienu kairės rankos patraukimu, kinta akordo struktūra. Paslinkta forma su laisvomis stygomis jau nebėra tas pats akordas. Estetines kiekvienos kombinacijos savybes galime vertinti subjektyviai – šaižūs ir darnūs sąskambiai atsisijos begrojant. Žemiau pateikiu pavyzdį su išilgai grifo slenkama „E“ akordo forma (kaip suprasti diagramas, žr. šioje nuorodoje). Ji gerai skamba daugelyje grifo vietų. Duoti toną savo […]
Paprasčiausias bliuzas
Ką tik baigėsi Bliuzo naktys, todėl paberkim dar druskos ant širdies. 🙂 Nepaisant to, kad bliuzą, kokį ketinu toliau parodyti, vadinu paprasčiausiu, jis yra klasikinis ir itin dažnai sutinkamas. Pirmos trys diagramos „dėžutės“ – akordų pirštuotės. Čia primenu kaip jas suprasti. Pradėti visada siūlau E7 akordu, o tęsti – kaip širdis liepia… Paskutinėje diagramoje – reikiama šešiagarsė bliuzo gama. Jos garsų galima įterpti tarp akordų. Kaip tiksliai turi skambėti bliuzas galime tik įsivaizduoti. O vaizduotę visada skatina geri pavyzdžiai. Pasiklausom ir pirmyn! Teorija palauks, juk vasara. 🙂
Adaptuoti P.McCartney dainos “Jenny Wren” akordai
Seras Paul`as McCartney yra iš tų gudrių aranžuotojų, kurių gitarinio akompanimento patrijas sunku tiksliai “nuimti”, dėl nuolat judančių balsų akorduose, nestandartinio derinimo ir judrios ritmikos. Negana to, jis dar kairiarankis. 🙂 Užrašiau jo nuostabios dainos “Jenny Wren” versiją Cm (nuolat pereina į C) tonacijoje, kuri už originalą aukštesnė 1 tonu, bet gana patogi groti susiderinus standartiškai. Čia ne tas atvejis, kai geras rezultatas gaunamas iškart – teks įsiklausyti, kuo tiksliau įsiminti originalo skambesį ir stengtis prie jo priartėti. Galbūt prie šios dainos aranžuotės dar grįšiu ateityje ir pasidalinsiu ja išsamiau. Nuorodose – Jenny Wren pilna […]
Padidinti trigarsiai 2
Kadaise žadėjau pateikti patogias padidintų trigarsių pirštuotes. Prieš jas naudojant, vertėtų peržiūrėti senesnį įrašą. Pabrėšiu, kad bet kuris tokios formos garsas gali būti traktuojamas kaip akordo raidę atitinkantis (root). T. y. ta pati forma gali turėti tris reikšmes, arba pastatyta 3 skirtingose vietose reikšti tą patį (pvz., C+ = E+ = Ab+). Taip yra todėl, kad visus gretimus padidinto trigarsio garsus skiria vienodo dydžio intervalai (2 tonų). Padidinti trigarsiai harmonijoje gali atlikti keletą vaidmenų, smulkmenų dabar neaiškinsiu, bet pateiksiu keletą jų naudojimo atvejų C mažore ir A minore. C mažore gerai skambės: G+ arba Ab+ […]
Iš gamos garsų sudaryti akordai (diatoniniai)
Neseniai rašiau apie akordų trijules. Jomis remiantis, galima rasti net 6 – iš 7 galimų – tai pačiai tonacijai priklausančius akordus (7-as laikomas išvestiniu). 6 diatoninių akordų junginiai sudaro turbūt daugiau kaip 80 proc. muzikos, juos būtina mokėti greitai atpažinti. Kiekviena tonacija, galima sakyti, turi du centrus – mažorinį ir minorinį. Jei juos laikysime I ir Im, tai kiekvienas iš jų turės po du tokios pat rūšies „pavaldinius“: I turės IV ir V, o Im turės IVm ir Vm (žr. minėtą straipsnelį apie akordų trijules). Be abejo, C F G ir Cm Fm Gm akordų […]